Žengtas dar vienas Lietuvos aukštojo mokslo reformai labai svarbus žingsnis, padėsiantis pertvarkyti aukštųjų mokyklų valdymą. Iš Europos Sąjungos (ES) fondų bus skirta finansavimas septyniolikai programų, kurios skirtos didinti studijų sistemos efektyvumą. Aukštosios mokyklos planuoja jungtis tarpusavyje, kitos - sulieti savo padalinius ar pakeisti juridinį statusą, taip gerokai supaprastinant valdymo sistemą. Iš šių lėšų taip pat numatomas aukštųjų mokyklų tarybų narių kompetencijos tobulinimas. Bendra projektų vertė siekia 17,5 mln. Lt.
„Įgyvendinus projektus, aukštųjų mokyklų valdymas taps labiau orientuotas į studentų, verslo ir visuomenės poreikius, taip pat bus užtikrinta aukštųjų mokyklų atskaitomybė visuomenei,“ – apie Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis iš dalies finansuojamų projektų naudą aiškina Švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento ES paramos valdymo skyriaus Programų planavimo poskyrio vedėjas Aurimas Pautienius.
Anot jo, tai pirmieji tokio tipo ir pobūdžio projektai Lietuvoje. Jų įgyvendinimas prasidės 2010 m., o truks dvejus metus. Per šį laikotarpį Lietuvos aukštosiose mokyklose ar jų padaliniuose bus parengtos integruotos plėtros strategijos arba, kitaip tariant, bus sukurti ir vykdomi aukštųjų mokyklų jungimosi, valdymo paprastinimo ar juridinio statuso keitimo ir panašūs planai.
Štai didžiausią finansavimą (1,49 mln. Lt) gavusio Vilniaus Gedimino technikos universiteto plėtros prorektorius Liudvikas Rimkus viliasi, kad įgyvendinus projektą pavyks išspręsti vidinės struktūros problemas. „Jau seniai galvojome apie kai kurių fakultetų sujungimą, po naujųjų metų į VGTU planuojama integruoti Termoizoliacijos institutą, tad pokyčių laukia daug,“ – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovas.
Aukštosiose mokyklose pradeda veikti naujai sudarytos tarybos, į kurias įeina ir visuomeninių organizacijų atstovai, socialiniai ekonominiai partneriai. Dalis šių projektų lėšų bus skiriama jų kvalifikacijos, įgūdžių stiprinimui. „Mūsų pagrindinis mūsų siekis – neapsiriboti tik formalumais, naujų strategijų surašymu, o padaryti taip, kad šie dokumentai nutiestų kelią permainoms. Tam įgyvendinti reikia motyvuotų ir kompetentingų žmonių, kurie būtų išsamiai susipažinę su esama situacija, turėtų reikiamų strateginio valdymo žinių“, - sako Klaipėdos universiteto Projektų valdymo skyriaus vedėja Rasa Viederytė.
Vidaus valdymo tobulinimo projektus šalies aukštosios mokyklos rengė vadovaudamosi naujojo Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis bei remdamosi užsienio aukštųjų mokyklų pavyzdžiais ir patirtimi. Projektai finansuojami pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“.
Paieška archyve
