Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kreipėsi į LR švietimo ir mokslo ministeriją, atkreipdama dėmesį, jog abiturientai, kitų metų pradžioje turėsiantys pasirinkti brandos egzaminus, iki šiol dar nėra informuoti apie pakeitimus, numatomus priėmimui į aukštąsias mokyklas.
Šiais metais vykęs priėmimas turėjo daug trūkumų, kurie jau turėjo būti ištaisyti, kad nepasikartotų situacija, kuomet dalis stojančiųjų, turinčių aukštus stojamuosius balus, pateko į valstybės nefinansuojamas vietas, o asmenys, turintys ženkliai mažesnius balus, gavo valstybės finansavimą studijoms.
„Naujas studijų finansavimo modelis turėjo užtikrinti, kad geriausiai abitūros egzaminus išlaikę abiturientai galėtų pretenduoti bei gauti valstybės finansavimą, tačiau taip nebuvo. Reforma buvo siekiama sureguliuoti studentų pasiskirstymą tarp profesinio, koleginio ir universitetinio išsilavinimo sektorių. Tačiau šiemet išskirtinės sąlygos buvo sudarytos universitetams, dėl ko į juos įstojo du trečdaliai visų stojusiųjų - tai visai nepateisino mokslo ir studijų reformos tikslų, o priėmimas vyko chaotiškai, neįvertinant galimų pasėkmių,“- teigia LSAS prezidentas Arūnas Mark.
Studijų finansavimas pagal brandos egzaminus neparodo tikrojo abituriento pasiruošimo studijuoti pasirinktos specialybės, todėl toks modelis yra neoptimalus. Studijų krepšeliai turėtų būti skirstomi ne stojimo į aukštąsias mokyklas metu, bet po pirmojo semestro (pirmąjį semestrą visi įstojusieji studijuotų nemokamai), remiantis studento pasiekimais studijuojant bei finansavimą skiriant geriausiems studentams. Toks modelis ne tik užtikrintų valstybės finansavimą gabiausiems studentams bet ir sureguliuotų pasiskirstymą tarp aukštojo mokslo sektorių, kadangi stojantieji būtų labiau motyvuoti rinktis tas studijų programas, kurios geriausiai atitinka jų lūkesčius. Tuo pačiu, aukštosios mokyklos konkuruotų dėl gabiausiųjų studentų, o ne dėl studijų krepšelių.
Studijų krepšelių skirstymas pagal studijų sritis, kai vienoje srityje yra skirtingų studijų krypčių programos, užkerta kelią surinkti studentus regioninėms aukštosioms mokykloms bei nepopuliarioms, bet reikalingoms ir kokybiškoms studijoms. „Valstybės finansuojamas vietas reiktų skirstyti ne pagal studijų sritis, bet pagal studijų programas, vykdant valstybės užsakymą. Tokiu būdu sudarant galimybę išlikti strategiškai reikalingoms regioninėms aukštosioms mokykloms bei studijų programoms,“ – teigia A.Mark.
LSAS primena, jog dėl suvienodintų stojimo kriterijų dalis gabių studentų, stojusių į studijų programas, kurioms reikalingas specialus pasiruošimas, prarado galimybę studijuoti pageidaujamoje aukštojoje mokykloje. LSAS siūlo sudaryti atskirą stojimo tvarką studijoms, kurioms reikalingas specialus pasiruošimas, grąžinti priedus prie stojamojo balo už laimėjimus įvairiose olimpiadose, konkursuose bei turnyruose.
Be to, negali pasikartoti situacija, kuomet studentai buvo klaidinami ir dėl skirtingos informacijos apie priėmimo bei sutarčių pasirašymo su aukštosiomis mokyklomis datas. Studentai nežinojo, kad pirmiausia priėmimas vyks į universitetus ir tik vėliau į kolegijas.
LSAS primena, kad dar 2007 metais buvo siūloma atlikti aukštųjų mokyklų veiklos auditą, kuris turėjo įvertinti aukštųjų mokyklų galimybes teikti kokybiškas studijas. Nei auditas, nei sistemos bei programų vertinimas atliktas nebuvo. Todėl abiturientai, rinkdamiesi studijas, neturi galimybės objektyviai įvertinti aukštąsias mokyklas ir jose esamas studijų programas, nes nėra pateikiama visapusiška informacija apie studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Paieška archyve
