Netrukus aštuoniose šalies kolegijose prasidės statybų, remonto ir įrangos atnaujinimo darbai. Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymu patvirtintas sąrašas kolegijų, kurių infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai numatyta skirti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą.
Pasinaudodamos ES parama šalies kolegijos planuoja plėsti akademinius miestelius, modernizuoti ir naujausia įranga aprūpinti laboratorijas, auditorijas, kabinetus, kurti konsultavimo centrus ir inovatyvias bibliotekas.
„Pirmą kartą finansavimas skiriamas išskirtinai kolegijoms, kurių didžioji dalis nuo nepriklausomybės atkūrimo infrastruktūros modernizavimui negalėjo skirti pakankamai lėšų. Tikimės atnaujinti bendrą studijų procesą, kadangi tiesioginę investicijų naudą pajus bei pasiektais rezultatais naudosis daugiau nei 10 tūkstančių studentų“, - teigė Švietimo ir mokslo ministerijos ES paramos koordinavimo departamento vyriausioji specialistė Dalia Bukelevičiūtė.
Infrastruktūros atnaujinimo ar plėtros projektus ES struktūrinių fondų lėšomis planuojama įgyvendinti Vilniaus technologijų ir dizaino, Kauno, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Klaipėdos valstybinėje, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus ir Žemaitijos kolegijose. Bendra projektų vertė – beveik 56 mln. litų.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorės Nijolės Kikutienės teigimu, mokymosi aplinka ir galimybės naudotis šiuolaikine laboratorine įranga daro didelę įtaką studentų motyvacijai.
„Pasinaudoję ES parama tikimės išspręsti patalpų trūkumo problemas, koncentruoti transporto specialistų rengimą, modernizuoti biblioteką. Norime užtikrinti, kad studentai kolegijoje jaustųsi puikiai, o studijų kokybė atitiktų keliamus reikalavimus“, - vylėsi N. Kikutienė. Šios kolegijos infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai iš viso numatyta skirti 17 mln. litų.
Kauno kolegija puoselėja akademinio miestelio viziją, todėl už suteiktą ES paramą, viršijančią 10 mln. litų, planuojama pastatyti ir įrengti naują studijų centrą su integruota biblioteka, šiuolaikinėmis IT technologijomis aprūpintomis darbo erdvėmis, studentų laisvalaikio zonomis.
„Dažna studijų problema – perdėtai formalizuotas ir uždaras studijų procesas, tam netinkamos erdvės, taigi stengiamės sukurti tokią aplinką, kuri skatintų mokytis aktyviai ir įkvėptų jaunus žmones,“ – teigia Paulius Baltrušaitis, Kauno kolegijos pavaduotojas plėtrai.
Šalies kolegijų infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros projektai finansuojami pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Kolegijų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra“.
