Lietuva pirmauja pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių 20-29 metų amžiaus grupėje. Tokių žmonių skaičius sudaro vidutiniškai 86 asmenis tūkstančiui gyventojų. Lietuvoje per keletą pastarųjų metų vis mažėjo jaunų, 18–24 metų žmonių, kurie nebaigę vidurinės mokyklos toliau niekur nesimoko. Tokio amžiaus niekur nesimokančių jaunuolių Lietuvoje liko tik 7 proc., o ES šalių vidurkis – beveik 15 proc. Pagal šio rodiklio pažangą Lietuva pirmauja visoje Europos Sąjungoje. Išskirtinų rezultatų, kaip rodo neseniai Europos Komisijos paskelbtas „ES švietimo pažangos raportas“, Lietuva yra pasiekusi ir pagal kitus švietimą apibūdinančius rodiklius.
Lietuva padarė didelę pažangą (trečioje vietoje visoje ES) didindama vidurinį išsilavinimą įgyjančio jaunimo dalį. Tarp 20–24 metų amžiaus žmonių mūsų šalyje įgijusieji vidurinį išsilavinimą sudarė 89 proc. ES vidurkis –78,5 proc.
Mūsų šalyje 76,6 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Per septynetą metų, Lietuva, sugebėjusi daugiau nei 26 proc. padidinti šį rodiklį, pripažinta kaip padariusi didelę pažangą ir kartu su suomiais dalijasi 3-4 vietomis ES.
Pažangos raporte Lietuva išskiriama kaip ES šalis, kurios ketvirtokai padarė didžiausią pažangą pagal matematikos rezultatus tarptautiniame TIMSS tyrime. Ketvirtos klasės mokinių rezultatai minėtame tyrime buvo aukštesni už tarptautinį vidurkį. Lietuvos mokinių rezultatas – 530, o tarptautinis vidurkis – 500.
Pažangos raporte taip pat skelbiama, kad nuo 2000 m. pailgėjo lietuvių vidutinė mokymosi trukmė, padaugėjo jaunimo, atvažiuojančio iš užsienio studijuoti, tačiau ir daugiau lietuvių renkasi studijas kitose šalyse.
Lietuvoje palyginti didelė dalis mokytojų intensyviai tobulina kvalifikaciją, išaugo įmonių išlaidos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui. Mūsų šalyje palyginti daug studijuojančiųjų tiksliuosius mokslus.
Tačiau Lietuvoje finansavimas, tenkantis vienam mokiniui ar studentui, yra beveik mažiausias iš visos ES. Šalyje mažėja gyventojų (švietimo klientų), žemas mokymosi visą gyvenimą indeksas (geresnis tik jaunimo mokymasis), išaugo mokytojų skaičius ir kt.
Nuo 2000 iki 2007 metų Lietuvoje mažėjo profesinėse mokymo įstaigose besimokančių mokinių. 2007 metais profesinėse mokyklose mokėsi vos kiek daugiau nei 26 proc. jaunų žmonių. ES vidurkis – apie 50 proc. Lietuvoje per septynetą metų profesinių mokymo įstaigų mokinių sumažėjo apie 33 proc.
Tačiau šiemet, pradėjus mokslo ir studijų reformą, besirenkančiųjų profesines mokymo įstaigas padaugėjo – rugsėjį buvo priimta 14 procentų daugiau negu planuota.
Paieška archyve
