„Naujoji paskolų studentams sistema patvirtinta neatlikus valstybės lėšų poreikio analizės ir tinkamai neįvertinus galimų pasekmių šalies biudžetui bei studentams. Už biudžeto planavimą ir skirstymą atsakinga Finansų ministerija aplaidžiai įvertino situaciją ir pritarė atitinkamiems Vyriausybės sprendimams. Dėl šių veiksmų didesnę nei buvo galima finansinę naštą turės prisiimti tiek studentai, tiek pati valstybė“.
Taip situaciją dėl naujosios valstybės remiamų paskolų studentams sistemos vertina Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis. Žemiau pateikiame išsamesnį LSS vadovo vertinimą naujosios paskolų sistemos planavimo ir įgyvendinimo klausimais.
Realus valstybės biudžeto lėšų poreikis – kiek daugiau nei 10 mln. litų
Turime duomenų, kurie patvirtina, kad per bankus šį rudens semestrą studentai pasiskolino už daugiau nei 22, 569 mln. litų. Valstybė pati šį rudenį paskolino studentams už kiek daugiau nei 170 tūkst. litų (vadinamosios valstybės paskolos studijų įmokai padengti).
Pirmame metų pusmetyje paskoloms išnaudota 20,780 mln. litų. Kadangi visų metų planas tebuvo 21,12 mln. litų, turime, jog realus lėšų poreikis rudens paskoloms – apie 22,239 mln. litų. Ši suma dar sumažėja atmetus Paskolų fondo kasmet gaunamas lėšas už studentų grąžinamas paskolas, jų palūkanas ir delspinigius. Pastaroji suma per paskutinius dvejus metus vidutiniškai siekia 11,5 mln. litų.
Taigi, vertinant šios dienos faktais, į paskolų sistemą neįtraukus papildomų finansavimo šaltinių Vyriausybei būtų tekę rasti kiek daugiau nei 10 mln. litų. Ši suma tikrai nėra tokia, kurios valdžia norėdama negalėtų rasti.
Nukentėjo tiek valstybė, tiek studentai
Akivaizdu, kad vasarą, įsigaliojus naujajam Mokslo ir studijų įstatymui, situacija dėl paskolų vertinta trumparegiškai. Labiausiai rūpintasi tuo, kad nepritrūktų lėšų paskoloms konkrečiu metu. Kadangi visiems 2009 metams tebuvo skirta 21,12 mln. litų, kurių beveik visi buvo išdalinti pavasario semestro paskoloms (per 20 mln. litų), į derybas dėl paskolų teikimo buvo pakviesti bankai. Argumentas – valstybei stinga lėšų, nors atsakymų, kas ir kaip tų lėšų ieškojo, mes (Lietuvos studentų sąjunga, - aut. past.) negavome.
Dabar galima teigti, jog tokiu būdu nukentėjo ilgalaikiai valstybės interesai. Naujoji paskolų sistema pati savęs išlaikyti nebegalės, nes studentų anksčiau į Paskolų fondą grąžintos lėšos už paskolas, jų palūkanas ir delspinigius dabar atiteks privačioms kredito įstaigoms.
Tokia situacija, manau, aiškiai liudija Finansų ministerijos, kuri atsakinga už valstybės ilgalaikius finansinius interesus, veiklos kokybės bei atsakomybės už sprendimus stoką.
Studentams naujoji sistema kai kuriais atžvilgiais taip pat nėra tokia palanki, kaip buvo ligi tol galiojusi. Apie tai viešumoje jau daug kalbėta, deja, dažnai nevengiant spekuliacijų ir nepagrįstų gąsdinimų.
2009 m. paskolų suma – didžiausia per trejus metus
Apibendrinus turimą informaciją galima teigti, kad šiais metais studentai pasiskolino už rekordiškai didelę sumą – 43,519 mln. litų.
Tai didžiausia suma, už kurią studentai skolinosi per pastaruosius trejus metus. 2008 m. paskoloms valstybė išleido 33,827 mln. litų, o 2007 išlaidos paskoloms siekė 31,474 mln. litų. Šie skaičiai pateikiami įskaičiavus lėšas, gautas iš pačių studentų į Paskolų fondą sugrąžintų paskolų, jų palūkanų ir delspinigių.
Įdėmiau paanalizavus, tokie skaičiai neatrodo stebinantys. Šių metų paskolų apimtis savaime išaugo dėl platesnio potencialių paskolos gavėjų rato – gauti paskolą galėjo ir privačių aukštųjų mokyklų studentai, kurie už mokslą moka dažnai daugiau, nei panašių studijų studentai valstybinėse aukštosiose mokyklose. Nepaisant platesnio rato potencialių paskolų gavėjų, faktinius jų skaičius sumažėjo. Dabar paskolomis pasinaudojo trečdaliu studentų mažiau nei prieš pusmetį.
Svarbus vaidmuo tenka ir paskoloms studijų kainai mokėti. Iš gautų duomenų galima teigti, jog būtent šios rūšies valstybės remiamoms paskoloms ir buvo skirta liūto dalis. Didžiausia šį rudenį skirta suma vienai šios rūšies paskolai buvo 21,399 litai (šios rūšies paskolų suteikta 2433 studentams). Didžiausia vienos suteiktos paskolos pragyvenimo išlaidoms padengti suma siekė 6500 litų (šios rūšies paskolų suteikta 2120 studentų).
Sistemą būtina tobulinti
Apibendrinant galima pripažinti, jog teisūs buvo tie, kurie nuo pat pradžių naująją sistemą vertino kaip išskirtinai naudingą privačioms kredito įstaigoms. Vis dėlto sutikti, matyt, derėtų ir su tuo, kad tokia sistema, studentų požiūriu, geriau negu nieko. Kaip ten bebūtų, interesų balanso egzamino konkreti valstybės institucija deja neišlaikė, dėl ko pasekmes, tiesiogines ar netiesiogines, teks prisiimti visiems.
Tokia situacija teikia rimtą pagrindą siūlymams dėl esamos sistemos tobulinimo. Kad tai daryti būtina, klausimų sąžiningiems ir oriems politikams, lobistams, tikiuosi, nebekils.
Vienas pirmųjų darbų šia linkme galėtų būti objektyvus valstybės galimybių išlaikyti paskolų studentams sistemą įvertinimas, sąlygų maksimaliai palankiai skolintis tarptautinėse finansų institucijose analizė ir principinis paskolų sistemos suderinimas su studentų padėtimi studijų metu bei po jų. Švelninti esamą situaciją dar būtų galima, randant būdų kompensuoti paskolų palūkanas viršijančias 5 procentus visiems studentams, kurie tapo šios sistemos dalyviais.
Paieška archyve
