Penkiasdešimt Lietuvos mokslo centruose besistažuojančių mokslininkų pradeda naudotis stažuočių paramos programa. Konkurse atrinkti geriausi jaunieji mokslininkai stažuotes vykdys pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) vykdomą projektą „Podoktorantūros stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“, teigiama LMT pranešime.
„Ši diena žymi svarbią naujieną Lietuvos moksle – pradeda veikti paramos geriausiems jauniems mokslininkams schema. Tokios paramos visų mokslo sričių jauniesiems mokslininkams anksčiau nebuvo, o ji išties labai reikalinga. Norisi pasidžiaugti mokslininkų aktyvumu dalyvaujant projekte bei atvertomis naujomis galimybėmis, kurios užtikrins nuolatinį tyrėjų tobulėjimą, leis įgyti naujų žinių ir gilinti įgūdžius“, – sakė LMT pirmininkas prof. habil. dr. Eugenijus Butkus.
Vieneriems stažuotės metams skiriama iki 75 tūkstančių litų, kurie paskirstomi tyrėjo bei jo mokslinio vadovo darbo užmokesčiui, stažuotėms į užsienio mokslo centrus bei Lietuvos mokslo institucijų išlaidoms, susijusioms su tyrėjų stažuotėmis, padengti.
Daugiausia mokslininkų stažuotojų stažuosis Vilniaus universitete (11 stažuotojų). Po 4 mokslininkus stažuotojus – Biotechnologijos institute, Kauno technologijos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, kituose mokslo centruose – mažiau. Pasak prof. habil. dr. E. Butkaus, mokslininkų stažuotojų pasiskirstymas priimančiosiose institucijose dar kartą parodo, kurie mokslo centrai Lietuvoje yra stipriausi.
Podoktorantūros stažuočių konkursui buvo pateiktos 145 paraiškos iš biomedicinos, fizinių, technologijos, humanitarinių bei socialinių mokslo sričių. Ekspertinio vertinimo metu buvo nuspręsta finansuoti šias stažuotes: 8 biomedicinos, 18 fizinių, 9 technologijos, 12 humanitarinių ir 3 socialinių mokslų. Paraiškas dalyvauti konkurse pateikė Lietuvos, Rusijos, Prancūzijos bei Turkijos mokslininkai.
„Konkurso rezultatus įdomu analizuoti ir apmąstyti. Pabrėžtina aplinkybė, kad mokslų kryptims ar šakoms nebuvo kvotų, taigi išryškėjo stipresnės ir aktyvesnės disciplinos. Tai atspindi programinę konkurso nuostatą –remti stipriuosius. Konkurso sąlygose labiausiai akcentuota ne tik pretendento, bet ir jo vadovo kvalifikacija. Gerai tai ar blogai? Viena vertus, tarsi nepasitikėta paties jauno daktaro kompetencija ir jo gebėjimu pasiekti suformuoto tyrimų projekto rezultatų, antra vertus, tai yra paskata kurtis mokslo mokykloms ir stiprėti mokslininkų kartų ryšiui”, – apibendrindamas ekspertinio vertinimo rezultatus teigia mokslo politikos skyriaus vedėjas dr. Giedrius Viliūnas.
Darbai vertinti pagal 6 kriterijus: mokslinių tyrimų svarba ir vertė, darbo planas ir tyrimų metodologija, priimančiosios institucijos infrastruktūra, stažuotojo patirtis, mokslinio darbo rezultatai, galimybė įgyti naujos patirties, mokslinio vadovo patirtis ir mokslinio darbo rezultatai, sakoma pranešime.
