Pasibaigus papildomam priėmimui, paaiškėjo galutiniai bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas šiemet dalyvavo 39259 stojantieji. Studijuoti priimti ir su aukštosiomis mokyklomis studijų sutartis pasirašė 36374 būsimi pirmakursiai. Universitetuose studijuos 23538, kolegijose – 12836 nauji studentai. Valstybės finansuojamose vietose šiemet mokytis pradės 20891 pirmakursis: 11589 universitetuose ir 9302 kolegijose.
Bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas šiemet vyko pagal balandžio 30 d. priimtą Mokslo ir studijų įstatymą. Į kurias aukštąsias mokyklas ir studijų programas nueis valstybės finansavimas, lėmė stojančiųjų pasirinkimas.
„Matome pirmojo mokslo ir studijų reformos žingsnio rezultatus. Šiemet vienai studijų vietai valstybė skiria visą kokybiškoms studijoms reikalingą lėšų sumą ir valstybės finansavimas keliaus kryptingai – į tas aukštąsias mokyklas ir studijų programas, kurias pasirinko geriausiais rezultatais mokyklą baigę stojantieji, - sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. - Priėmimo rezultatai paskatins aukštąsias mokyklas analizuoti situaciją, formuoti studijų strategiją, imantis priemonių studijų kokybei kelti, ieškant kelių, kaip kuo geriau informuoti būsimus stojančiuosius“.
Šių metų stojimo tendencijas ir rezultatus Švietimo ir mokslo ministerija planuoja išsamiai aptarti su visomis interesų grupėmis iškart po to, kai bus susisteminti visi bendrojo priėmimo duomenys.
„Analizuojame bendrojo priėmimo procesus ir rezultatus. Atsižvelgdami į studentų, aukštųjų mokyklų, dėstytojų, kitų suinteresuotų grupių pasiūlymus, tobulinsime kitų metų priėmimo tvarką. Jau rengiamas naujas studijų krypčių klasifikatorius, kuris aukštosioms mokykloms padės lanksčiau organizuoti studijų procesą, suteiks daugiau pasirinkimo galimybių stojantiesiems. Klasifikatoriaus aptarimas su plačia akademine bendruomene numatomas jau rugsėjo pirmoje pusėje“, - pabrėžia švietimo ir mokslo viceministrė.
„Siekiame sudaryti sąlygas studijų kokybei gerėti. Per tris artimiausius reformos įgyvendinimo metus numatoma skirti iki 600 mln. Lt. ES struktūrinių fondų lėšų studijų programų atnaujinimui, mokomųjų auditorijų įrengimui, aukštųjų mokyklų vidinės studijų kokybės sistemos tobulinimui, naujų tarybų narių apmokymui. Šią vasarą jau paskelbti pirmieji Nacionalinės studijų programos kvietimai teikti paraiškas. Rugsėjo ir spalio mėnesį startuos kiti“, - sako švietimo ir mokslo viceministrė.
Kaip teigia švietimo ir mokslo viceministrė, stojimo rezultatai atskleidė, kad stojantieji neturi tikslios informacijos apie darbo rinkos struktūrą, ne visada renkasi paklausias ir moderniai parengtas studijų programas. Nemažai abiturientų nesirenka tiksliųjų ir gamtos mokslų brandos egzaminų, nes šie mokslai jiems nėra įdomūs. Todėl nepanaudotas koleginių krepšelių lėšas numatoma skirti technologinių ir gamtos mokslų disciplinų bei šių studijų kolegijose populiarinimui tarp būsimųjų abiturientų.
Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galėjo rinktis mokamas studijas. Sutartis dėl mokamų studijų pasirašė 15 483 būsimi pirmakursiai: 11 949 universitetuose ir 3534 kolegijose.
Bendrajame priėmime šiemet dalyvavo 44 valstybinės ir nevalstybinės aukštosios mokyklos – 20 universitetų ir 24 kolegijos.
