Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus vertina kaip ženklą, jog aukštojo mokslo reforma nepasiekė vieno iš svarbiausių tikslų – sureguliuoti studentų pasiskirstymą tarp sektorių.
Tam būtina peržiūrėti reformos metu įtvirtintus mechanizmus ir įtvirtinti valstybės strategijos įgyvendinimą užtikrinančias priemones.
Pagal pirminę reformos struktūrą gabiausi abiturientai, siejantys savo ateitį su mokslu, turėjo stoti į universitetus, o siekiantys praktinių žinių ir įgūdžių – turėjo rinktis kolegijas. Išanalizavus šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus akivaizdu, jog šis tikslas visiškai nepasiektas.
"Priėmimo rezultatai parodė, jog tik stojantieji reguliuoti aukštojo mokslo sistemos negali, tam būtina ir valstybės strategija. Visuomenėje ir iki reformos vyravo universiteto diplomo "mada", todėl nieko keisto, kad be papildomų priemonių abiturientai bet kokia kaina siekė patekti į universitetus. To išvengti buvo galima taikant papildomas profesinio orientavimo, aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo ir kitas priemones",- teigia LSAS prezidentė Indrė Vareikytė.
Lietuva viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje absoliuti dauguma studentų stoja į universitetus. Išsivysčiusiose valstybėse daugiausia studentų studijuoja profesinėse mokyklose ir kolegijose, o patys gabiausi ir labiausiai motyvuoti, iki 30% visų studentų, - universitetuose.
Svarbu ir tai, kaip abiturientai "balsavo krepšeliais". Peržvelgus populiariausias programas ir tas, į kurias nebuvo surinktas pakankamas studentų skaičius, akivaizdu, kad abiturientai rinkosi ne pagal išsilavinimo kokybę, aukštosios mokyklos siūlomas galimybes, bet pagal reklamą ir nusistovėjusias populiariausių, tačiau jau seniai rinką perpildžiusių specialybių tendencijas.
Ydinga yra ir tai, kad į kolegijas įstoję motyvuoti studentai studijuos vienoje auditorijoje kartu su tais, kurie kolegijas rinkosi tik kaip atsarginį variantą ir įstojo su labai žemais balais. "Tai, kad kolegijose studijuoti nemokamai gali bet kuris išreiškęs pageidavimą, kai universitetuose mokėti už mokslą reikės įstojusiems net ir su labai aukštais balais, tam tikra prasme pažeidžia gabių abiturientų teisę į nemokamą išsilavinimą (beveik 20 tūkst. abiturientų yra priversti imti paskolas arba ieškoti kitų finansavimo šaltinių). Be to, tokia situacija smukdo kolegijų teikiamo išsilavinimo įvaizdį",- sako LSAS prezidentė Indrė Vareikytė.
Kaip LSAS ne kartą ir pabrėžė, reforma buvo rengiama pervertinant realią situaciją aukštajame moksle. Skubiai priėmus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, aukštosios mokyklos netapo teikiančiomis kokybiškesnį išsilavinimą, abiturientai nepradėjo rinktis studijų realiai įvertindami savo galimybes, reikalauti iš aukštųjų mokyklų esminės informacijos apie studijas ir rinktis jas ne pagal vyraujančias tendencijas, o motyvuotai. Tuo tarpu, laisvosios rinkos principas nesureguliavo aukštojo mokslo sistemos kaip buvo tikėtasi – visi, kaip ir anksčiau, siekia universiteto diplomo, studentų nesulaukė ir nepopuliarios, bet būtinos ir kokybiškos specialybės. Neįvedus būtinų saugiklių (studijų programų ir aukštųjų mokyklų audito, informacinės sistemos apie teikiamą išsilavinimą, profesinio orientavimo, studentų pasiskirstymo tarp sektorių sureguliavimo, stojimo į nepopuliarias, bet būtinas specialybes skatinimo ir pan.), tokią reformos eigą buvo nesunku prognozuoti.
Paieška archyve
