Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skatina mažiausiai krepšelių gavusias aukštąsias mokyklas jungtis, tačiau šios tvirtina išgyvensiančios.
Kaip penktadienį žurnalistams sakė ŠMM ministras Gintaras Steponavičius, dar šiemet jungtis sumanę universitetai ir kitos aukštosios mokyklos galės pretenduoti į 160 mln. litų Europos Sąjungos lėšų.
„Paskelbtas konkursas 160 mln. apimtyje europinių lėšų, kurios skirtos jau šiais metais toms aukštosioms mokykloms, kurios linkusios pradėti jungimosi ir konsolidacijos procesus“, - kalbėjo jis.
Anot ministro, valstybė laikosi politikos „skatinti procesą, o ne daryti jį dirbtinį“.
Tačiau Šiaulių universiteto studijų prorektorius Juozas Pabrėža po susitikimo su ministru žurnalistams sakė, kad ši, 499 studijų krepšelius šiemet pritraukusi aukštoji mokykla „turėtų išgyventi“ ir neketina jungtis su kitomis, pavyzdžiui, Klaipėdos universitetu.
„Manome, kad optimizavimas pirmiausia gali būti tuose miestuose, kur yra daug universitetų. Šiaulių universitetas Šiaurės Lietuvos regione yra vienintelis (...). Šiuo metu mes turime apie 12 tūkst. studentų. Na gal po metų kitų jų šiek tiek pamažės, bet jei yra universitetų su sakysime 9-10 tūkst. studentų, aš manau, kad jis turi pilną teisę egzistuoti savarankiškai“, - sakė jis.
Kalbėdamas apie aukštojo mokslo sistemos pertvarkos eigą, G.Steponavičius taip pat pareiškė, kad kitais mokslo metais ketinama iš šalies biudžeto lėšų specialiai finansuoti kai kurių „valstybei svarbių“ specialistų rengimą aukštosiose mokyklose.
„Atskirų profesijų rengimas svarbus valstybei ir matant dabartinę situaciją atskirų specialistų finansavimui valstybė būtų pasiruošusi taikyti valstybės tikslinio finansavimo tvarką, bet tai bus kitais metais ir jokiu būdu ne visų programų, kurias pasirinko krepšelio atžvilgiu, tiktai tos, kurios pagrįstų būtinybę“, - sakė ministras.
Kalbėdamas apie bendro priėmimo rezultatus, ministras išsakė tokius akcentus: „džiugu, kad numatomos naujovės nepakeitė jaunų žmonių noro siekti išsilavinimo Lietuvoje ir priėmimas į aukštąsias mokyklas vyko ne mažiau intensyviai nei pernai. Kvietimo studijuoti nemokamose vietose universitetuose šiandien sulauks 11 566 stojančiųjų, o liepos pabaigoje bus išdalinti dar 10 tūkst. „studijų krepšelių“ studijoms kolegijose“.
„Krepšelių pasiskirstymas atspindi realų studentų pasirinkimą. Galima sakyti, kad vienas svarbiausių reformos tikslų, – studentą perkelti į galios centrą, kad nuo jo pasirinkimo priklausytų aukštųjų mokyklų finansavimas, – jau įgyvendinamas,“ – sako G. Steponavičius.
„Kaip toliau šalyje vystysis aukštasis mokslas priklausys tik nuo studentų ir pačių aukštųjų mokyklų – viskas yra jų rankose. Su reformos pradžia aukštosioms mokykloms bus sudarytos daug geresnės sąlygos investuoti į studijų kokybės kėlimą, nes studijų vieta universitetuose bus finansuojama dvigubai daugiau nei pernai,“ – sako švietimo ir mokslo ministras.
Šiemet iki liepos 18d. pareiškimus dalyvauti bendrajame priėmime kolegijose ir universitetuose padavė 36 991 kandidatai. Daugiau nei pusė iš jų – virš 21 tūkst. – aukštosiose mokyklose studijuos nemokamai. Iš bendrajame priėmime dalyvaujančiųjų į vietas universitetuose pretenduoja 29 249 stojantieji.
