Sudarant Lietuvos kolegijų reitingą padarytos tos pačios klaidos kaip ir reitinguojant šalies universitetus: daugiausia buvo remtasi kiekybiniais rodikliais, bet ne kokybiniais. Dalis kriterijų apskritai netaikytini kolegijų veiklai vertinti.
Dėl to pastarasis reitingas kai kuriais aspektais neatspindi realios situacijos ir gali klaidinti. Prie tokių išvadų priėjo kolegijų reitingo analizę atlikę studentų atstovai Lietuvos studentų sąjungoje (LSS).
„Bene pagrindinė klaida yra ta, kad kolegijos vertintos iš esmės pagal tuos pačius kriterijus kaip ir universitetai. Kalbant vaizdžiai, tai primena situaciją, kuomet miesto troleibusą lyginame su lenktyniniu automobiliu bandome išsiaiškinti, kuris jų yra geresnė transporto priemonė“, - pastebi Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.
Pasak jo, kolegijas vertinti per universitetų veiklos prizmę nėra tikslu, juolab, kad ir naujajame Mokslo ir studijų įstatyme universitetų bei kolegijų paskirtis, vaidmuo aiškiai atskirti.
„Specifinė taikomoji – praktinė kolegijų funkcija pastebima vien iš nuostatų, kuriose įtvirtinta, kas turėtų dėstyti universitetuose ir kolegijose. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (arba) menininkai, o 9 straipsnio 3 dalyje – jog daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstomojo dalyko srityje ir tobulinti ją kolegijos nustatyta tvarka.
Be to, ir be naujojo įstatymo nuostatų galima pastebėti, kad kolegijos Lietuvoje iš esmės buvo kurtos ne mokslo plėtrai, bet labiau darbo rinkos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į kolegijų specifiką aukštojo mokslo sistemoje, ir derėtų vertinti, kaip kolegijos atlieka praktinę mokomąją misiją“, - teigia LSS prezidentas Dainius Dikšaitis.
Anot studentų sąjungos vadovo, kritikos verti ir kriterijai, kurie atskirais atvejais neatspindi realios situacijos. Pasigendama rodiklių apie studentų socialines sąlygas (reitinge pažymima tik apie gyvenimą bendrabučiuose), studijų prieinamumą neįgaliesiems.
Pastebėta ir fakto klaidų vertinant aukštųjų mokyklų finansinę paramą studentiškoms organizacijoms.
„Rimtų abejonių kelia tos reitingo dalys, kuriose vertinamas finansavimas akademiniam personalui. Akademinį personalą vienos aukštosios traktuoja tik kaip dėstytojus, kitos jam priskiria ir administracijos etatus. Dėl šios priežasties nebegalima lyginti tarkime lėšų, iš valstybės biudžeto skiriamų akademinio personalo atlyginimams. Neatsižvelgus į tai, reitinge pateikti rezultatai prasilenkia su realybe“, - komentuoja D. Dikšaitis.
Studentų atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad kolegijų, kaip ir universitetų reitinge, aukštųjų mokyklų ryšys su verslu atspindėtas sutarčių su verslo subjektais kiekiu, bet į sutarčių vertę, bendradarbiavimo terminą neatsižvelgta. Vertinant finansavimą, orientuotasi į finansavimo šaltinių gausą, lėšų panaudojimo efektyvumas nevertintas.
LSS ir toliau pataria stojantiesiems į reitingus žiūrėti atsargiai, turimą informaciją apie aukštąsias mokyklas ir studijas jose tikrinti lyginant skirtingų šaltinių duomenis.
Primename, jog šalies valstybinių ir privačių kolegijų reitingą pirmą kartą sudarė savaitraštis „Veidas“. Šių metų gegužę šis savaitraštis taip pat reitingavo ir šalies universitetus.
Paieška archyve
