Švietimo ir mokslo ministerija siekdama, kad būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos užsienyje gyvenantiems lietuviams įgyti išsilavinimą lietuvių kalba, išlaikyti tautinę savimonę ir kultūrą, stiprinti įvairius ryšius su istorine tėvyne, švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtino Užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarkos aprašą.
Reglamentuojant lietuvių kilmės užsieniečių priėmimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas, vadovaujamasi tokiais pagrindiniais principais kaip lietuvių kilmės asmenų ir išeivijos grįžimo į Lietuvą rėmimas ir skatinimas, įvertinimas, kad dėl skirtingų mokymo programų bei vertinimo sistemų užsienio valstybėse, užsienio lietuviai, stodami į Lietuvos aukštąsias mokyklas, negali tinkamai konkuruoti su Lietuvos mokyklų absolventais, bei Lietuvos mokyklų absolventų interesų ir lūkesčių patenkinimas.
Dėl minėtų priežasčių, užsienio lietuviai bei neseniai į Lietuvą sugrįžę mokytis išeivijos vaikai galės būti konkurso būdu priimami į Švietimo ir mokslo ministerijos nustatomas valstybės finansuojamas pirmosios pakopos studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose studijas. Balai studijų krepšeliui gauti bus skaičiuojami pagal Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2009 metais tvarkos aprašą, kaip ir Lietuvos mokyklas baigusiems asmenims, tačiau jie dėl teisės gauti studijų krepšelį konkuruos tik tarpusavyje. Siekiant užtikrinti studijų kokybę, stojančiųjų į pirmosios pakopos ar vientisąsias studijas studijų kaina galės būti apmokama valstybės biudžeto lėšomis, jei studijų krepšeliui gauti apskaičiuotas balas priimamiems į universitetines studijas bus ne mažesnis kaip 10, o priimamiems į kolegines studijas – ne mažesnis kaip 8. Kasmet Švietimo ir mokslo ministerija nustato, kiek tokių asmenų bus priimama į Lietuvos universitetus bei kolegijas.
Sąlygos studijų krepšeliui antrosios pakopos studijoms gauti užsienyje išsilavinimą įgijusiems asmenims yra tokios pat, kaip ir Lietuvos aukštąsias mokyklas baigusiems asmenims, t. y. jie priimami bendra tvarka.
Priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarka užsienyje išsilavinimą įgijusiems asmenims nesikeičia. Visų pirma, įgijus išsilavinimą užsienyje ir stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas, turės būti pateiktas išsilavinimo pripažinimo Lietuvoje dokumentas, kurį išduoda Studijų kokybės vertinimo centras.
Jei užsienyje įgyta kvalifikacija įvertinama kaip lygiavertė Lietuvoje teikiamam viduriniam išsilavinimui, Studijų kokybės vertinimo centras nustato užsienyje baigtų mokomųjų dalykų atitikmenis mūsų bendrojo lavinimo mokyklų dalykams bei perveda pažymius į Lietuvoje naudojamą vertinimo sistemą. Ketinančiam studijuoti Lietuvos aukštojoje mokykloje taip pat gali būti nurodyta papildomai išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, kurią organizuoja Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedra.
Be lietuvių kilmės užsieniečių, ši tvarka bus taikoma Lietuvos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Ekonominės Erdvės valstybių piliečiams, kurie vidurinį išsilavinimą įgijo užsienyje, taip pat išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams, kurie ne mažiau kaip trejus metus yra gyvenę užsienyje, o atvykę į Lietuvos Respubliką pradėjo mokytis ne ankstesnėje kaip devintoje klasėje. Visi kiti užsieniečiai ir asmenys be pilietybės priimami į aukštąsias mokyklas konkurso būdu studijuoti savo lėšomis.
