Balandžio 30d., ketvirtadienį, LR Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymą, uždegdamas žalią šviesą sisteminei mokslo ir studijų sektoriaus pertvarkai. Reformos pagrindinius tikslus – modernizuoti mokslo ir studijų sistemą, sudaryti sąlygas kilti studijų kokybei – siekiama įgyvendinti iš esmės keičiant sektoriaus finansavimo principus, mokslo ir studijų institucijų statusą bei jų valdymą.
„Mokslo ir studijų įstatymas – ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas. Už jį balsuodamas Seimas įrodė, kad pagaliau subrendo politinė valia iš esmės reformuoti mokslo ir studijų sistemą, atversti naują lapą. Esame šalis, kuri gali ir turi didžiuotis savo žmonėmis, jų žiniomis – tai mūsų didžiausias turtas. Privalome koja kojon žengti su visu pasauliu, kurdami konkurencingas, modernias, tarptautiškas aukštąsias mokyklas, ir nenuvilti jaunosios kartos, kuri nori galimybių įgyti kokybišką išsilavinimą čia, Lietuvoje“, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
„Reformos startui jau esame pasiruošę. Įsigaliojus įstatymui, artimiausiu metu bus priimti svarbiausi poįstatyminiai aktai, įtvirtinantys abiturientų eilės „studijų krepšeliui“ gauti sudarymo, valstybės finansavimo paskirstymo tarp studijų sričių, norminių kainų nustatymo, valstybės remiamų paskolų sistemos principus“ – sako G.Steponavičius.
Mokslo ir studijų reformos pagrindiniai tikslai ir principai: pertvarkyti aukštojo mokslo finansavimą, jį susiejant su vartotojo pasirinkimu; padidinti aukštojo mokslo finansinius išteklius, į juos įtraukiant privačias lėšas; valstybės finansinius išteklius orientuoti į paramą geriausiems; užtikrinti aukštojo mokslo socialinį prieinamumą; garantuoti viešojo bei privataus sektoriaus lygiateisiškumą; suteikti aukštosioms mokykloms realią autonomiją; pertvarkyti aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institucijų valdymą; sudaryti prielaidas aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institucijų tinklo konsolidacijai; padidinti Lietuvos mokslinių tyrimų sistemos efektyvumą; atnaujinti mokslo ir studijų sistemos žmonių išteklius; diegti verslumą, kūrybiškumą, inovatyvumą.
Aukštojo mokslo reformai Vyriausybė pritarė dar šių metų sausio mėnesį. Mokslo ir studijų įstatymas įsigalios jį pasirašius LR prezidentui Valdui Adamkui.
Keičiami mokslo ir studijų finansavimo principai
Remiantis įstatymu, pradedant nuo 2009-2010 m. m., įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas studijas valstybė finansuos „studijų krepšelio“ principu. Skirtingai nei iki šiol, valstybės finansavimas bus skiriamas ne aukštojo mokslo institucijoms, o studentams, todėl studijuojantieji „studijų krepšelį“ galės neštis į bet kurią Lietuvos aukštąją mokyklą.
2009-2010 m. bus visiškai finansuojamos 21 tūkst. pirmakursių studijos: 11 tūkst. universitetų, 10 tūkst. kolegijų studentų. Universitetų pirmakursių studijų krepšeliams 2009 m. papildomai skirta 15,4 mln. lt, iš viso – 51 mln. lt. Kolegijų pirmakursių studijoms papildomai skirta 2,8 mln., iš viso – 19,4 mln.lt. Magistro ir doktorantūros studijų finansavimas bus siejamas su aukštųjų mokyklų mokslinės arba meninės veiklos lygiu.
Valstybės nefinansuojami studentai mokės aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą. Studentams bus sudarytos galimybės gauti lengvatines valstybės remiamas paskolas sumokėti studijų kainai, gyvenimo išlaidoms ir dalinėms tarptautinėms studijoms. Valstybės remiamų paskolų sistemos pagrindiniai principai bus paskelbti iki gegužės mėn. pabaigos, o pati sistema pradės veikti ne vėliau nei šių metų liepos mėnesį.
Siekiant didinti mokslo sektoriaus konkurencingumą, bus stiprinamas programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas.
Keičiamas mokslo ir studijų institucijų statusas bei valdymas
Mokslo ir studijų įstatymas įtvirtina aukštosios mokyklos tarybą kaip pagrindinį savivaldos organą. Aukštųjų mokyklų tarybos tvirtins strateginius aukštųjų mokyklų tikslus, aukštosios mokyklos viziją ir misiją, struktūrinių pertvarkymų planus, studijų kainas, nustatys mokyklos lėšų ir turto valdymo bei naudojimo tvarką, rinks rektorių, užtikrins aukštosios mokyklos atskaitingumą ir ryšį su visuomene bei steigėjais. Pusę tarybų narių sudarys akademinės bendruomenės nariai, pusę – visuomenės atstovai, kuriuos paskirs švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu. Dėl vieno tarybos nario švietimo ir mokslo ministras tarsis su aukštosios mokyklos senatu.
Siekiant valstybinėms aukštosioms mokykloms garantuoti autonomiją ir numatyti didesnę atskaitomybę visuomenei, suteikti galimybę efektyviai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu, valstybinių aukštųjų mokyklų teisinė forma keičiama iš biudžetinės įstaigos į specialaus statuso viešąją įstaigą. Vietoj šiuo metu egzistuojančių valstybės mokslo instituto, universiteto mokslo instituto, valstybės mokslo įstaigos atsiras mokslinių tyrimų institutai.
Studijų sistemos atnaujinimas ir kokybės užtikrinimas
Studijų programos bus akredituojamos ne rečiau kaip kartą per šešerius metus. Kas šešerius metus bus išoriškai vertinama ir akredituojama aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų veikla. Vietoj dieninių, neakivaizdinių ir vakarinių studijų įstatymas įveda nuolatinę ir ištęstinę studijų formas. Pradės galioti europinis studijų kreditas, grindžiamas studijų rezultatais ir studento darbo laiko kiekiu. Įsteigiama akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigybė.
Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas remiasi LR Vyriausybės programa. Jo pagrindas – 2007 m. pasirašytas parlamentinių partijų susitarimas dėl mokslo ir studijų sistemos reformos principų. Įstatymo projekto pradinis variantas pradėtas svarstyti LR Seime 2008 m..
Paieška archyve
