Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) reiškia susirūpinimą vykdoma aukštojo mokslo reforma.
Paskutiniai svarstymai Seime liudija, kad daugeliui mūsų rinktų parlamentarų nerūpi Aukštojo mokslo reforma, kuri ateityje bus vienas iš veiksnių, nulemsiančių Lietuvos ekonominę - socialinę gerovę. Kaip kitaip galima paaiškinti tą faktą, kad balandžio 15 d. trečiadienį įvykusiame Seimo posėdyje, kuriame buvo svarstomas Mokslo ir studijų Įstatymo projektas dalyvavo tik 60 parlamentarų. Ką veikė likusieji 81? Ar jiems visai nerūpi Lietuvos ateitis, jos piliečių išsilavinimas ir gerovė. O gal vadovaujamasi principu, kad kuo mažiau išsislavinęs bus žmogus, tuo lengviau jį bus valdyti ir kvailinti?
Jau pats faktas, kad Seime svarstomas Švietimo ir mokslo ministerijos rudenį naujai pateiktas Mokslo ir studijų įstatymo projektas XP-2905 (2), kuris užregistruotas jau seno pavasarį svarstyto Kubiliaus - Steponavičiaus svarstyto įstatymo numeriu, sukelia daug prieštaravimų ir neatitikimų.
Akivaizdžiai matoma, kad Seime svarstomas įstatymo variantas prieštarauja LR Konstitucijai ir pažeis Lietuvos piliečių teisę įgyti aukštąjį išsilavinimą, dar labiau padidins socialinę atskirti tarp turtingųjų ir mažiau turtingų visuomenės sluoksnių, sudarys visas prielaidas išgrobstyti universitetų turtą, verčia abejoti kai kurių Seimo narių kompetencija, geranoriškumu ir nešališkumu bei pilietiškumu .Tai dar kartą patvirtina LRS Teisės dapartamento išvada, kurioje pateiktos 76 pastabos. Įstatymas buldozeriu stumiamas balsavimui nesikonsultuojant su socialiniais partneriais – LAMPSS - neatsižvelgiant į profesinių sąjungų pasiūlymus, akivaizdžiai meluojant visuomenei. Šie faktai rodo tam tikros diktatūros požymius, socialinio dialogo nebuvimą stengiantis ignoruoti ir užgniaužti kitokią nuomonę.
Dar kartą kartojame, kad LAMPSS pasisako už Aukštojo mokslo reformą, bet kategoriškai nesutinka su kai kuriais siūlomais teiginiais (studento krepšelis, Universitetų tapimas viešosiomis įstaigomis, kas sudarys prielaidas išgrobstyti universitetų turtą, padidins studijų kainą.
Mums, turintiems ilgametę pedagoginę patirtį universitetuose sunkiai suvokiama, kaip laisvos rinka mechanizmas sureguliuos paruošti reikiamų specialistų skaičių universitetuose. Juk turėdami krepšelius studentai rinksis tik populiariąsias, o kaip bus su nepopuliariosiomis, bet reikalingomis valstybei specialybėmis?
Ar valstybei reikalingi vien tik teisininkai, informatikai, vadybininkai, sociologai ir kt., kurių ir taip rinkoje jau yra per daug. Ministerija siūlo atlikti eksperimentą su Lietuvos piliečiais, o seimo nariai tam pritaria.
Mes siūlome, kad įstatyme būtų įtvirtintas teiginys, kad valstybė, išanalizavusį specialistų paklausą rinkoje, jų galimybę įsidarbinti ir kt. apskaičiuotų ir universitetams pateiktų užsakymus tam tikroms studijų programoms pagal kryptis, o ne pagal sritis, kaip siūloma dabartiniame įstatymo projekte. Tai turi reguliuoti valstybė, o ne laisva rinka.
Tik detaliai dar kartą įvertinus visas panašias situacijas ir jas pataisius, teikti projektą balsavimui Seime.
Mes tikimės, kad Seimo nariai prieš balsuojant atidžiai persiskaitys Mokslo ir studijų įstatymą ir balsuos taip, kaip liepia sąžinė.
Paieška archyve
