Seniausia ir didžiausia Lietuvos aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas – trečiadienį mini 430-ąsias steigimo metines.
Tačiau universiteto vadovai pripažįsta, kad su dabartiniu biudžetu dar ilgai nepavyks pasiekti pasaulinių reitingų.
Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras 1579-ųjų balandžio 1-ąją išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII dar po pusmečio išleido bulę, patvirtinančią, kad jėzuitų kolegija pripažįstama universitetu.
Profesorius Alfredas Bumblauskas sako, jog jėzuitų ordino įkurta viena seniausių Rytų Europos aukštųjų mokyklų ne tik pradėjo Lietuvos, kaip universitetinės valstybės istoriją, bet ir turėjo aiškią religinę misiją.
„Vilniaus universiteto įkūrimas yra labai svarbus momentas tuo požiūriu, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštija tapo universitetine valstybe. Universiteto įkūrimas priklauso pirmajai, ką turbūt šiandien universitetų istoriografijos autoritetai vadina viduramžine, universitetų kūrimosi bangai. Jėzuitų universitetai – tai bažnyčios universitetai, nors jie, aišku, turėjo autonomiją, bet buvo skirti Dievo ir prasmių paieškoms“, – sako istorikas.
430-ąsias steigimo metines minintis universitetas šiandien turi 24 tūkstančius studentų. Jį, rinkdamiesi kur studijuoti Lietuvoje, pirmuoju renkasi trečdalis abiturientų.
Atremdamas priekaištus dėl studijų kokybės, Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka tvirtina, kad ir nuo studijuojančiųjų motyvacijos priklauso, ar jie studijuoja tai, ką rinkosi, ar tik tai, kas liko, nes ten, kur norėjo, nepateko.
Tačiau rektorius pripažįsta, kad daug lemia ir dėstytojai, ir aplinka, kurioje dirbama ar mokomasi, bei finansavimas.
„Kai kalbama apie pasaulinius universitetų reitingus ir kad, pavyzdžiui, nė vieno (Lietuvos) universiteto tarp 100 nėra, aš jums galiu tiesiai pasakyti – nėra ir ilgai nebus. Visų universitetų, kurie patenka į šimtuką, metinis biudžetas nėra mažesnis nei 1 mlrd. dolerių. VU stengiasi būti ir istorinis, ir prestižinis ta prasme, taip pat ir modernus, atsiliepiantis į ateities iššūkius“, – LTV naujienų tarnybai sakė B. Juodka.
Pastaraisiais metais už Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigus remontuotos patalpos, nupirkta įrangos laboratorijoms, mokymo priemonių. Dar šiemet universitetas pradės ne vienerius metus planuotą naujos bibliotekos statybą Saulėtekyje, kur kažkada turėtų išdygti mokslo slėniai.
