Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyta mokslo ir studijų reformos padarinių analizė. Analizėje aptarti numatomi valstybės finansuojamų studijų vietų pokyčiai, regioninis pasiskirstymas, mokamų studijų vietų metinių kainų kaitos tendencijos, naujos paskolų sistemos finansiniai padariniai paskolos gavėjui, priėmimo prognozė pagal studijų sritis ir universitetus bei studijų kokybės pokyčiai ir reformos sėkmės sąlygos.
Analizė patvirtina, kad įgyvendinus reformą beveik 2 kartus padaugėtų studentų (2008 m. – 12 tūkst. pirmakursių, 2009 m. – 21 tūkst. pirmakursių), kuriems visiškai nereikėtų mokėti už mokslą. Atsižvelgiant į tai, kad iki 10 proc. geriausiai valstybės nefinansuojamose vietose besimokiusių studentų mokesčiai už studijas bus kompensuojami, po reformos nemokamos studijos bus garantuotos tam pačiam skaičiui studentų, kiek 2008 m. sudaro už mokslą nemokantys ir dalį kainos mokantys studentai.
Regioninė prognozė nerodo esminio vietų persiskirstymo tarp dviejų stambiausių studijų traukos centrų Kauno ir Vilniaus. Šiaulių ir Klaipėdos universitetai turi potencialą išlaikyti pozicijas, jei modernizuos veiklą bei kooperuosis su kitais universitetais, regiono viešojo ir privataus sektorių atstovais.
Analizė patvirtina, kad ligšiolinė finansavimo sistema neteisinga ir neveiksminga, nes dalis geriausiai besimokančiųjų negaudavo valstybės finansavimo, o jį gavo santykinai blogiau besimokantys. Po reformos įvesti finansavimo sistemos pokyčiai užtikrins, kad finansuojami pažangiausi studentai, nepriklausomai nuo to, kuriame universitete jie pasirenka studijuoti.
Numatomi reformos padariniai trumpuoju laikotarpiu: augs gabiausių studentų galimybės gauti valstybės finansavimą; valstybės finansuojami studentai teiks prioritetą daliai Vilniaus ir Kauno universitetų; atskirose studijų programose bus labiau konsoliduotos pažangių ir motyvuotų studentų grupės, o tai teigiamai veiks studijų kokybę; valstybės pinigai bus investuoti į sritis ir institucijas su geriausiu rezultatu.
Prognozuojami reformos padariniai vidutiniu laikotarpiu: sumažės nekokybiškų ir nepopuliarių studijų programų; augs likusių studijų programų kokybė ir atitiktis darbo rinkos poreikiams; aukštosios mokyklos bus paskatintos specializuotis, vykdyti vidines permainas, kelti kokybę, ieškoti struktūrinio optimizavimo galimybių; aukštosios mokyklos, kurias pasieks santykinai didesnis finansavimas, daugiau investuos į studijų kokybę: pvz., samdys geriausius dėstytojus, diegs modernius mokslo ir studijų valdymo metodus ir kt.
Reformos pasekmių analizę galima rasti internetinėje svetainėje www.mokslas.lt.
Paieška archyve
