Didžiąją dalį studijų krepšelio sudarys lėšos dėstytojų atlyginimams

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia preliminarius skaičius, koks galės būti maksimalus studijų krepšelis.

Planuojama, kad pirmosios pakopos (bakalauro, profesinio bakalauro) nuolatinės, arba vadinamosios dieninės, formos studijų krepšelio maksimalus dydis kolegijose svyruos nuo 3 361 Lt per metus (religijos mokslų, teisės, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15 504 Lt per metus (muzikos studijos), universitetuose – nuo 4 031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18 854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos). Nustatant šiuos dydžius laikytasi nuostatos, kad pigiausioms ir brangiausioms studijoms skiriama maksimali lėšų suma neturėtų skirtis daugiau kaip 5 kartus.

Absoliuti dauguma studentų (93 proc.) pateks į tas studijų sritis, kur krepšelis svyruoja nuo 3361 Lt iki 7922 Lt per metus.

Nuolatinės formos magistrantūros studijoms skiriamas studijų krepšelio maksimalus dydis priklausys nuo atitinkamų pirmosios pakopos studijų krepšelių dydžio – planuojama, kad jis bus 3 584 Lt didesnis nei atitinkamų bakalauro studijų krepšelio maksimalus dydis.

Doktorantūros studijų krepšelio maksimalus dydis sieks 29 391 Lt per metus. Rezidentūros studijų krepšelio maksimalus dydis bus nuo 24 578 iki 27 752 Lt.

Visų pakopų ištęstinės formos (atitinka vakarinę ir neakivaizdinę studijų formas) studijų krepšelio maksimalus dydis būtų pusantro karto mažesnis už atitinkamų nuolatinės formos studijų krepšelių dydį.

Numatoma, kad ateinančiais mokslo metais valstybė finansuos 21 tūkst. pirmakursių studijų: 10 tūkst. universitetuose ir 11 tūkst. kolegijose. Tam bus skirta 70 mln. Lt, arba 30 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Kas yra maksimalus studijų krepšelis?

Seime svarstant Mokslo ir studijų įstatymo projektą, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su akademinės bendruomenės atstovais bei ekspertais intensyviai dirba, kad šio įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas būtų kuo aiškesnis.

Vienas iš svarbių projektuojamos naujos studijų finansavimo sistemos elementų – norminės studijų kainos, arba maksimalus studijų krepšelis. Jis parodo didžiausią lėšų sumą, kurią valstybė per metus ketina skirti vieno studento studijoms. Be to, tai yra svarbi gairė aukštosioms mokykloms, kurios netrukus turės apsispręsti dėl studijų kainų dydžio stojantiesiems į aukštąsias mokyklas šių metų rugsėjį.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymo projektą, studijų kainą nustato aukštoji mokykla (ši kaina nustatoma savarankiškai, nepriklausomai nuo maksimalaus studijų krepšelio nustatymo tvarkos). Norminės studijų kainos apskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Jas kasmet priimamiems studentams tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina.

Kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama tik pastaroji. Valstybės finansuojamiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams šiais atvejais jokių papildomų mokesčių už mokslą mokėti nereikia.

Kaip skaičiuojama?

Apskaičiuojant normines studijų kainas, įvertinta dabartinė kainų nustatymo patirtis, peržiūrėti atskirų studijų programų kainų santykiai, išnagrinėti pasiūlymai dėl atskirų studijų kainų sumažinimo ar padidinimo. Siekta, kad norminių kainų apskaičiavimo tvarka leistų kuo objektyviau įvertinti atskirų studijų programų išlaidas ir būtų paprastesnė bei suprantamesnė nei dabar galiojanti Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodika.

Atsižvelgiant į dėstytojų kvalifikacinės sudėties reikalavimus, dėstytojų ir studentų skaičiaus santykius, su studijomis susijusių prekių ir paslaugų išlaidas, universitetinių ir koleginių studijų norminės kainos nustatomos atskirai. Ir universitetinių, ir koleginių studijų programos pagal brangumą suskirstytos į 7 grupes.

Į normines studijų įskaičiuojamos šios išlaidos:

1. Dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui (jos siejamos su bazine mėnesine alga (BMA), apskaičiuojamos atsižvelgiant į nustatytą norminį studentų skaičių vienam akademiniam darbuotojui ir vienam aptarnaujančiam darbuotojui). Šios lėšos sudarys 70-80 proc. studijų krepšelio dydžio.
2. Prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis.
3. Studentams skatinti.

Kas rengė projektą?

Švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 5 d. įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kurios vienas iš uždavinių buvo pateikti pasiūlymus dėl norminių studijų kainų apskaičiavimo tvarkos. Grupės darbe dalyvavo aukštųjų mokyklų, studentų, kompetentingų valstybės institucijų atstovai.

Kokie tolesni veiksmai?

Norminių studijų kainų apskaičiavimo tvarka bus derinama su suinteresuotomis institucijomis. Seimui patvirtinus Mokslo ir studijų įstatymo projektą, teisės akto, reglamentuojančio maksimalaus studijų krepšelio nustatymą, projektas bus teikiamas Vyriausybei.