Pateiktos rekomendacijos, kaip tobulinti studijų rezultatų vertinimo sistemą

Švietimo ir mokslo ministro įsakymu suburta darbo grupė Studijų rezultatų vertinimo sistemai tobulinti pateikė savo siūlymus.

„Tai pirmasis bandymas nacionaliniu mastu suvienodinti Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinimo praktiką. Vertinant studijų rezultatus, siūlome nuosekliau atsižvelgti ne tik žinių, supratimo, bet ir į gebėjimų aspektus, kur įmanoma, taikyti kaupiamojo, kolegialaus vertinimo principus. Griežčiau apibrėžiame, kokias bendras nuostatas savo vertinimo sistemose turėtų įsidiegti kiekviena aukštoji mokykla. Ypač pabrėžiame studentų informavimo svarbą“, - sako darbo grupės vadovas ministerijos sekretorius dr. Giedrius Viliūnas.

Siūloma detalizuoti dabartinę Studijų rezultatų vertinimo sistemą – įvertinimus apibūdinti išsamiau, išskiriant žinių, supratimo, studijuotos literatūros, gebėjimų taikyti įgytas žinias aspektus, paliekant vertinimo laisvę dėstytojui ir mokyklai, bet nurodant būtinus vertinimo kriterijus. Darbo grupė parengė rekomendacijas aukštosioms mokykloms dėl studijų vertinimo proceso tobulinimo, vertinimo kultūros formavimo.

Kiekvienai aukštajai mokyklai siūloma patvirtinti savo studijų rezultatų vertinimo tvarką, atsižvelgiant į studijų srities, krypties ir studijuojamo dalyko specifiką. Rengiant šią tvarką, rekomenduojama vadovautis tarptautiniu mastu pripažintų vertinimo teoretikų darbais (B. Bloom, T. Bulajeva, D. A. Frisbie, K. K. Waltman).

Siekiant užtikrinti vertinimo objektyvumą, išvengti plagijavimo atvejų, aukštosioms mokykloms siūloma, kur įmanoma, taikyti kaupiamąjį ir kolegialų vertinimą.

Taikant kaupiamąjį vertinimą, studijų rezultatai įvertinami tarpiniais atsiskaitymais. Šio vertinimo sudedamosiomis dalimis vertinami tam tikri studijų dalyko numatyti studijų rezultatai. Galutinį pažymį sudaro tarpinių atsiskaitymų pažymiai. Tarpinių atsiskaitymų skaičius priklauso nuo studijų krypties, dalyko specifikos.

Kolegialus vertinimas (kuomet egzaminuoja tam tikros studijų krypties komisija) rekomenduojamas studijų kryptims, kuriose studijų rezultatai pateikiami vizualia, garsine forma (pavyzdžiui, meno studijose) arba egzaminuojama žodžiu, tačiau šiuo būdu galima vertinti ir studijų rezultatus, pateikiamus raštu.

Svarbiausias šių siūlymų tikslas – skatinti aukštąsias mokyklas diegti kokybės kultūrą, o ne dar labiau formalizuoti studijų rezultatų vertinimo sistemą.

Pagal šiuo metu galiojančią studijų rezultatų vertinimo sistemą įvertinimai apibūdinti lakoniškai, neatspindi studijų rezultatų vertinimo niuansų. Dėl to aukštosiose mokyklose, priklausomai nuo jų profilio, smarkiai skiriasi studentų, kurie tenkina gero mokymosi kriterijų, skaičiai (jis daug mažesnis, kur vyrauja technologijos ar fizinių mokslų studijos).

Numatoma, kad priėmus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą Studijų rezultatų vertinimo sistema bus dar tobulinama, ją derinant su Europos kreditų įskaitymo sistema.