Kauno technologijos universitetas (KTU), surinkęs 56,36 balo, išlaiko tvirtas pozicijas nacionaliniame kontekste ir išlieka stipriausiu inžineriniu universitetu tarp 15 vertintų valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų. Stabilūs rezultatai pagrindžia ne tik nuoseklų universiteto veiklos kokybės gerinimą, bet ir lankstumą gebant prisitaikyti prie augančios konkurencijos bei kintančių vertinimo metodikų.
Asociatyvi KTU nuotrauka
KTU nuosekliai stiprina poziciją viename svarbiausių kriterijų, kuris apima mokslo, meno ir (ar) sporto veiklą bei kuriamą pridėtinę vertę šalies ūkiui.
Būtent šioje srityje fiksuojamas didžiausias KTU balų augimas, lyginant su kitais kriterijais ir kitais Lietuvos universitetais, o tai rodo stiprėjantį universiteto poveikį šalies ekonomikos ir inovacijų ekosistemos vystymui.
„KTU nuosekliai stiprina savo pozicijas strategiškai svarbiausiose srityse – mokslo ir inovacijų veikloje, bendradarbiavime su verslu bei studijų kokybėje. Tai leidžia universitetui ne tik išlaikyti lyderio pozicijas tarp technologinių universitetų Lietuvoje, bet ir kryptingai didinti savo konkurencingumą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje“, – sako KTU Strategijos stebėsenos ir kokybės skyriaus projektų vadovė Agnė Latvelė.
KTU trečius metus iš eilės išlaiko lyderio pozicijas technologijos mokslų srityje pagal įskaitytus formaliojo vertinimo mokslo darbus. Taip pat KTU pirmauja pagal 2024 m. vykdytų taikomosios mokslo veiklos ir eksperimentinės plėtros projektų apimtį bei meno veiklos užsakymų vertę šalies fiziniams ir ūkio subjektams.
Aukšti rezultatai šiuose rodikliuose atspindi aktyvų ir rezultatyvų universiteto bendradarbiavimą su verslu ir pramone, viešuoju sektoriumi ir nevyriausybinėmis organizacijomis sudarant prielaidas efektyviam žinių perdavimui, technologijų vystymui ir inovacijų kūrimui.
Tarptautiniu mastu KTU taip pat demonstruoja stiprias mokslines ambicijas – universitetas užima antrąją vietą Lietuvoje pagal vykdomų tarptautinių mokslo programų projektų vertę. Tai atspindi didėjantį universiteto įsitraukimą į tarptautinius tyrimų tinklus, tikslinį ir strategiškai apgalvotą tarptautinių partnerysčių vystymą bei gebėjimą sėkmingai konkuruoti dėl tarptautinio finansavimo.
Reikšmingą vietą bendrame reitingų vertinime užima ir kitas svarbus kriterijus – alumnų kuriama pridėtinė vertė bei darbdavių vertinimai. Naujausi darbdavių apklausos rezultatai patvirtina, kad KTU absolventai yra vertinami kaip vieni geriausiai parengtų Lietuvoje. Studijų kokybė užtikrina sklandų absolventų įsiliejimą į darbo rinką ir jų konkurencingumą, o tai stiprina universiteto reputaciją tiek tarp darbdavių, tiek plačioje visuomenėje.
Kito kriterijaus – esamo ir ateities akademinio personalo – kontekste KTU išsiskiria pirmaujančia pozicija pagal mokslo ir meno daktarų santykį su visais dėstytojais. Šis kriterijus atspindi gebėjimą KTU kurti aukštą studijų ir mokslo rezultatų kokybę, pagrįstą stipria akademine kompetencija. Taip pat – galimybes generuoti didesnę pridėtinę vertę studentams, nuo pažangiausių žinių perdavimo iki įtraukimo į realius tyrimus.
Sutelkta akademinė kompetencija per žinias ir inovacijas padeda sustiprinti universitete kuriamų rezultatų poveikį visuomenei, verslui ir viešajam sektoriui, o tai – tvarios inovacijų ekosistemos pagrindas.
Šiais metais Lietuvos universitetai buvo vertinami pagal 43 skirtingus parametrus, sugrupuotus į penkias pagrindines kriterijų grupes: I – mokslo, meno ar sporto veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui (35 taškai), II – alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai (30 taškų), III – studentai ir studijos (20 taškų), IV – konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (10 taškų) ir V – esamas ir ateities akademinis personalas (5 taškai).
