Kiekviena sekundė fronte gali būti lemtinga, todėl patikimas interneto ryšys Ukrainos kariuomenei yra gyvybiškai svarbus. Kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo invaziją, šalis liko be dalies elektros ir ryšio infrastruktūros.
Tuomet pagalbos ranką ištiesė Elonas Muskas, suteikdamas Ukrainai prieigą prie savo palydovinio tinklo „Starlink“. Ši sistema padėjo išlaikyti ryšį net tada, kai tradicinės komunikacijos buvo sunaikintos. Tačiau dabar pasirodė, kad šio ryšio nebeužtenka.
Ukrainos technologų teigimu, „Starlink“ tinklas nebespėja su karo realijomis. Interneto greitis, kurį gauna vienas terminalas, siekia vos apie 10 megabitų per sekundę, o to per mažai, kad būtų galima valdyti modernius robotus ir transporto priemones. Tai reiškia, kad vaizdas, perduodamas iš fronto, stringa, o operatoriai dažnai turi veikti „aklai“.
Robotai fronte kenčia nuo lėto ryšio
Jau daugiau nei metus Ukraina naudoja tūkstančius nuotoliniu būdu valdomų žemės robotų. Jie padeda pristatyti šaudmenis, evakuoti sužeistuosius ir net vykdyti atakas prieš Rusijos pozicijas. Tačiau lėtas ryšys trukdo šių įrenginių darbui, tai jų judėjimas ir reagavimas tampa lėtesnis, o vaizdas iš kamerų vėluoja.
Vadimas Burukinas, technologijų įmonės „Huless“ vadovas, paaiškino, kad norint tiksliai valdyti robotą, reikia bent 30 kadrų per sekundę vaizdo srauto. Jei ryšys silpnas, operatorius tiesiog nemato kliūčių ar tikslų. Be to, „Starlink“ signalą silpnina oro sąlygos, lietus ar net medžių lajos.
Pagal Ukrainos gynybos ministerijos duomenis, šalyje veikia jau apie 200 tūkst. „Starlink“ terminalų, todėl tinklas tapo itin apkrautas. Dėl to fronto linijoje signalas tampa nestabilus, o robotų judėjimo greitis sumažėja net tris kartus.
Išradingas sprendimas, dronai kaip „skraidantys maršrutizatoriai“
Norėdami išspręsti šią problemą, Ukrainos inžinieriai sukūrė naujovę, tai dronus, veikiančius kaip ryšio stiprintuvai. Jie pakeliami į maždaug 150 metrų aukštį ir perduoda signalą tarp operatoriaus bei robotų. Toks metodas išplečia ryšio diapazoną nuo kelių iki net 40 kilometrų.
Ši technologija leido sėkmingai valdyti ir žvalgybinius dronus, skraidančius iki 80 kilometrų nuo valdymo punkto. Vieno bandymo metu operatoriai sugebėjo pasiekti net Donbaso Areną Donecke, esančią apie 50 kilometrų nuo fronto linijos. Tai įrodo, kad ukrainiečiai sugeba kūrybiškai pritaikyti turimas priemones net ir esant techniniams ribojimams.
Dirbtinis intelektas ateina į pagalbą
Be fizinių sprendimų, Ukrainos programuotojai dirba ir prie autonominių sistemų, pagrįstų dirbtiniu intelektu. Šios sistemos leis robotams veikti savarankiškai, net jei dingtų ryšys su „Starlink“. Tokiu atveju įrenginiai galės tęsti misijas be žmogaus įsikišimo, tai gabenti krovinius, evakuoti žmones ar atlikti žvalgybą.
Tikslas yra sumažinti žmonių riziką ir išsaugoti gyvybes. Pasak V. Burukino, dirbtinis intelektas taps „nauju kareiviu“, kuris padės Ukrainai išlikti konkurencinga net prieš didesnę ir technologiškai galingesnę Rusijos armiją.
Ši situacija parodė, kad net tokia pažangi sistema kaip „Starlink“ turi ribas. Tačiau ukrainiečių kūrybiškumas ir technologinė išradingumas rodo, jog jie pasirengę ieškoti sprendimų net tada, kai pasaulis mano, kad visos galimybės jau išnaudotos.
Paieška archyve
