Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos šį rudenį Lietuvoje pradėjo taikyti automatizuotą kenksmingų svetainių blokavimą. NKSC duomenimis, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius fiksuoti 2302 incidentai – net 15 proc. mažiau, nei tuo pačiu laikotarpiu 2024-aisiais (2725 atvejai). Tai rodo, kad automatizuoti įrankiai sėkmingai padeda veikti preventyviai, tačiau tik kritinis mąstymas ir kibernetinės higienos principai apsaugo gyventojus nuo sukčiavimo skaitmeninėje erdvėje.
Gyventojams, kaip didžiausią grėsmę skaitmeninėje erdvėje, šiemet NKSC išskiria sukčiavimą (angl. fraud). 2024 m. NKSC užfiksavo 288 tokius atvejus, o 2025 m. sukčiavimo atvejų kiekis išaugo kone dvigubai – iki 551. Nors bendras atvejų skaičius gali atrodyti nedidelis, ši incidentų kategorija pirmauja pagal sukeliamą finansinę žalą gyventojams.
Lietuvos policijos duomenimis, vien 2025 m. sausio 27 d. – rugpjūčio 31 d. laikotarpiu dėl sukčiavimo šalies gyventojai patyrė iš viso apie 20 mln. Eur vertės žalą.
Sukčiavimui piktavaliai pasitelkia socialinę inžineriją. Jie renka viešai prieinamą informaciją ir ją kaupia tarsi dėlionės detales ar oportunistiškai taikosi į atsitiktines aukas. Socialinė inžinerija yra grindžiama žmogiškais jausmais. Gyventojai patys, savomis rankomis, suteikia sukčiams prieigą prie savo duomenų ir finansų.
NKSC direktorius Antanas Aleknavičius pastebi, kad žmonės pamiršta taikyti visiems pažįstamus principus skaitmeninėje erdvėje.
„Nors dauguma gyventojų tikrai žino apie kibernetinės higienos principus, tokius kaip programėlių atnaujinimai, daugiafaktorinė autentifikacija ir stiprūs slaptažodžiai, augantys sukčiavimo mastai ir multimilijoniniai nuostoliai skaitmeninėje erdvėje rodo, kad kasdienybėje šiuos principus taikyti pamirštame”, – sako NKSC vadovas.
Anot Antano Aleknavičiaus, net pažangiausi automatizuoti įrankiai nėra pajėgūs apsaugoti gyventojų nuo sukčiavimo skaitmeninėje erdvėje.
„Negalime sau leisti galvoti, kad vien tik kažkokios „super ultra” technologijos ir automatizuoti sprendimai pilnai mus apsaugos nuo finansinių nuostolių ir kitų pavojų kibernetinėje erdvėje. Nors technologijos tam tikrais atvejais gelbsti, tačiau geriausiai galime apsisaugoti įjungę kritinį mąstymą ir laikydamiesi kibernetinės higienos,“ – aiškina direktorius.
Minėdamas Europos kibernetinio saugumo mėnesį, NKSC moko gyventojus taikyti pagrindinius kibernetinės higienos principus kasdienybėje, o šmaikšti kampanija, siejanti kibernetinės higienos priemones su asmens higienos priemonėmis, primena, kad kibernetinės higienos principai tikrai paprasti ir atpažįstami, tik žmonėms vis dar trūksta įpročio juos naudoti kasdienybėje.
Kampanija „Žinai, bet nedarai” NKSC primena gyventojams, kad dantų šepetėliais su niekuo nesidaliname, galvą reguliariai triname šampūnu, o rankas ne tik nuvalome servetėle, bet ir plauname muilu bei dezinfekuojame. Stiprūs slaptažodžiai, sistemų atnaujinimai ir daugiafaktorinė autentifikacija veikia taip pat.
Kasdienės kibernetinio saugumo praktikos turėtų tapti tokiu pat savaime suprantamu įpročiu kaip ir asmens higiena.
