Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami sutartą žinutę. Šis reiškinys buvo plačiai paplitęs ir kitose pasaulio šalyse, ypač ten, kur mobiliojo ryšio minutės bei trumposios žinutės (SMS) tuo metu buvo brangios. Poreikį „majakinti“ išstūmė ne tik atpigusios mobiliojo ryšio paslaugos, bet ir žmonių pasikeitę bendravimo įpročiai, rašoma „Bitės“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Bite Lietuva“ nuotr.
„Tuo metu „majakai“ buvo savotiška koduota kalba tarp draugų ir artimųjų. Trumpu skambučio garsu būdavo pranešama apie grįžimą namo, kvietimą išeiti į lauką ar tiesiog draugišką paerzinimą. Įdomu tai, kad žmonės įsigudrindavo „majakinti“ net į laidinio ryšio telefonus, kas nebūdavo itin patogu. Tokio trumpo skambtelėjimo sulaukęs žmogus dažnai negalėdavo net pamatyti, kas tai padarė“, – pasakoja „Bitės“ technologijų direktorius Mindaugas Rauba.
Pasak jo, toks elgesys buvo prigijęs ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Kai kur „praleisti skambučiai“ (angl. missed calls) buvo netgi dažnesni nei SMS žinutės.
„Majakai“ buvo dažnai naudojami vien dėl finansinių sumetimų, nes nutrauktas skambutis nieko nekainuodavo. 90-ųjų kartos atstovai puikiai atsimena, kad pirmieji pokalbiai kainuodavo ir po 0,6–1 lito už minutę, tad pokalbiai būdavo itin trumpi. Net ir turint mobiliųjų paslaugų planą, pokalbių minučių kiekis būdavo ribotas, kaip ir SMS žinučių“, – pažymi M. Rauba.
Gausus praleistų skambučių kiekis buvo savotiškas iššūkis ir mobiliojo ryšio operatoriams. Nors praleistas skambutis trunka vos kelias sekundes, tinklui vis tiek reikia atlikti daug veiksmų – surasti gavėją, užmegzti ryšį, kad telefonas suskambėtų, ir trumpam rezervuoti ryšio kanalą.
„Praleisti skambučiai neapkrauna tinklo taip stipriai, kaip ilgi pokalbiai, tačiau masiškai naudojami „majakai“ vis tiek sukeldavo papildomą krūvį. Dėl to kai kuriose šalyse operatoriai ieškojo būdų žmones paskatinti rinktis SMS ar kitas pigesnes paslaugas“, – aiškina šiemet 30-ąjį gimtadienį mininčios „Bitės“ technologijų direktorius.
Bendravimas persikėlė į internetą
Poreikį „majakinti“ pamažu išstūmė ne tik ženkliai atpigusios mobiliojo ryšio paslaugos, bet ir į interneto erdvę persikėlęs bendravimas.
„Šiuo metu turėdami planus su neribotais pokalbiais ir SMS žinutėmis, žmonės vis daugiau bendrauja tiesiogiai per įvairias pokalbių programėles – „Messenger“, „WhatsApp“ ir kitas. Įdomu tai, kad nors pokalbių minutės ir SMS žinutės šiuo metu yra nemokamos, jų populiarumas pamažu blėsta“, – teigia vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.
Pasak M. Raubos, į technologijų istoriją nugulę „majakai“ yra geras pavyzdys, kaip žmonės greitai prisitaiko prie naujų technologijų ir susikuria naujus įpročius.
„Kiekviena karta turi savo bendravimo kodus. Kadaise tai buvo „majakai“, tada atsirado jaustukų (angl. emoji) kalba ir žodžių trumpinimas. Dabar net nebesiunčiame atsakymo, o pažymime gautą žinutę jaustuku – širdele ar patiktuku (angl. like). Technologijos keičiasi, bet poreikis bendrauti pigiai ir patogiai išlieka visada“, – apibendrina jis.
Paieška archyve
