Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) patvirtino Elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių pakeitimus. Jie numato galimybę išimtiniais atvejais laikinai skirti papildomus radijo dažnius esamiems mobiliojo ryšio paslaugų teikėjams, kai tarpvalstybiniai žalingi radijo trukdžiai daro neigiamą įtaką ryšio kokybei.
RRT nuotrauka
Šie pakeitimai atspindi nuoseklias RRT pastangas stiprinti tinklų atsparumą ir užtikrinti nepertraukiamas ir kokybiškas mobiliojo ryšio paslaugas, net ir situacijose, kai fiksuojamas išorinis trikdantis poveikis.
Nuo 2024 m. RRT fiksuoja žalingus trukdžius, kylančius iš Rusijos, kurie tam tikrais atvejais daro neigiamą poveikį mobiliojo ryšio ir navigacijos sistemų veikimui.
Papildomi dažniai – išimtis, o ne taisyklė
Laikinų dažnių skyrimas nėra alternatyva įprastiems dažnių skyrimo mechanizmams, tokiems kaip aukcionai. Ši galimybė būtų taikoma tik tuomet, kai esamos priemonės, kurių pirmiausia imasi patys operatoriai, nesuteikia reikiamo rezultato.
„Ši galimybė signalizuoja apie reguliuotojo pasirengimą padėti operatoriams spręsti sudėtingas situacijas. Vis dėlto svarbiausias vaidmuo tenka jiems – investicijos į tinklų saugumą ir atsparumą yra ilgalaikė būtinybė. Vertiname, kad operatoriai jau imasi veiksmų – tai svarbus indėlis į ryšių sistemos stiprinimą“, – pabrėžia RRT tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė.
Ilgalaikiai sprendimai: tvari plėtra ir mažiau kliūčių investicijoms
Dabartinis geopolitinis kontekstas parodo, kad vien tik rinkos dalyvių pastangų nepakanka. Spartesnei ir strategiškai svarbiai ryšių infrastruktūros plėtrai būtinas aktyvesnis valstybės institucijų dalyvavimas ir aiški, investicijoms palanki reguliacinė aplinka. Šiuo metu teisiniai ir administraciniai reikalavimai vis dar riboja paslaugų teikėjų galimybes plėtoti ryšio tinklus, ypač kelių, geležinkelių ar saugomų teritorijų zonose. Operatoriams tenka bylinėtis dėl infrastruktūros įrengimo ant savivaldybių pastatų, nors tokią galimybę numato įstatymai.
„Siekiant užtikrinti ryšių sistemos atsparumą ir kokybę visos šalies mastu, būtina ne tik peržiūrėti reglamentavimą, ieškoti finansinių skatinimo galimybių, bet iš esmės keisti požiūrį į infrastruktūros plėtrą. Glaudus bendradarbiavimas tarp politikos formuotojų, savivaldybių ir operatorių yra būtinas, siekiant kad ryšių infrastruktūra būtų atspari, saugi, o aukštos kokybės paslaugos pasiektų ne tik didmiesčius, bet atokesnius regionus“, – sako Jūratė Šovienė.
Pasak jos, valstybei būtina ieškoti būdų finansiškai reikšmingiau prisidėti prie infrastruktūros plėtros, ypač nutolusiose regionuose, stiprinti savivaldybių įsitraukimą. Taip pat svarbu diegti paramos priemones gyventojams atokesniuose regionuose – pavyzdžiui, kompensuoti prisijungimą prie tinklo.
Kad investicijos į ryšio infrastruktūrą būtų įgyvendinamos sklandžiai ir sparčiai, RRT siūlo visiems strateginės svarbos projektams taikyti supaprastintas derinimo ir įgyvendinimo procedūras. Tokiems projektams galėtų būti taikomas „žaliojo koridoriaus“ principas – kaip nacionalinės reikšmės iniciatyvoms, reikšmingoms valstybės saugumui ir pažangai.
Galiausiai, siekiant skaidrumo ir efektyvumo, būtina sisteminti ir viešinti informaciją apie vykdomus ir planuojamus investicinius projektus, integruoti šią informaciją su ES fondų galimybėmis, o techniniam įgyvendinimui pasitelkti jau veikiančią Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą (TIIIS).
