Nuo 2022 m. vasario, kai „Starlink“ strateginė ir taktinė vertė Rytų Europoje tapo akivaizdi, šio projekto grėsmę pajuto tiek JAV priešininkai, tiek sąjungininkai. Be to, prieštaringa Elono Musko asmenybė padarė partnerystę su juo dar labiau nenuspėjama – tai pajuto net JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Todėl Kinija rimtai vertina „Starlink“ kaip grėsmę ir kuria planus, kaip ją neutralizuoti – net iki sunaikinimo.
Neseniai „The Associated Press“ svetainėje pasirodė tyrimų straipsnis, kuriame žurnalistai pranešė apie sparčiai augantį publikacijų skaičių Kinijos moksliniuose žurnaluose, skirtuose įvairiems galimiems „Starlink“ neutralizavimo būdams. AP autoriai pabrėžia, kad pagrindinis straipsnių srautas buvo užfiksuotas po 2022 m.
Kinija siekia sukurti nacionalinį „Starlink“ palydovinio interneto tinklo analogą. Tačiau žingsniai šia kryptimi kol kas nedrąsūs: jau įvyko pirmieji „Qianfan“ ir „Guowang“ grupių paleidimai, tačiau kiekviena jų kol kas turi vos kiek daugiau nei pusšimtį palydovų. Tuo tarpu „Starlink“ palydovai skrieja virš Kinijos teritorijos, sukeldami nuolatinį nerimą. Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas išlieka „mirusia zona“ „Starlink“ paslaugoms, tačiau prireikus palydovai gali perduoti duomenis ir teikti navigacinę informaciją virš šių regionų, pavyzdžiui, bepiločiams orlaiviams.
Nuo 2022 m. AP žurnalistai užfiksavo 64 publikacijas Kinijos šaltiniuose, siūlančias paralyžiuoti „Starlink“ tinklo veiklą. Kiekvienoje jų Kinijos mokslininkai kruopščiai analizavo sistemos galimybes ir pažeidžiamumus, taip pat bandė suprasti, ko Kinija galėtų pasimokyti iš Elono Musko kompanijos.
Atskirai Kinijos nacionalinio gynybos universiteto mokslininkai 2023 m. sumodeliavo „Starlink“ aprėpties zoną virš pagrindinių šalies geografinių regionų, įskaitant Pekiną, Taivaną ir šiaurines provincijas. Jie padarė išvadą, kad „Starlink“ gali užtikrinti nuolatinę Pekino aprėptį. „Starlink“ tinklo aprėpties galimybės visame pasaulyje nuolat ir sparčiai gerėja“, – pažymėjo autoriai, primindami, kad Muskas planuoja į orbitą iškelti dar dešimtis tūkstančių palydovų.
Kitame straipsnyje, kurį paskelbė pusiau valstybinė Kinijos pramonės valdymo sistemų kibernetinių grėsmių reagavimo grupė, mokslininkai nustatė „Starlink“ tiekimo grandinės pažeidžiamumus. „Kompanija turi daugiau nei 140 pirmojo lygio ir daug antrinio bei tretinio lygio tiekėjų, veikiančių antrinėje rinkoje, – nurodyta 2023 m. publikacijoje. – Tai riboja kompanijos galimybes užtikrinti kibernetinę priežiūrą.“ Anot autorių, tokios ypatybės atveria kelią sabotažui ankstyvuosiuose palydovų gamybos etapuose.
Dar viename 2023 m. dokumente Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos inžinieriai pasiūlė sukurti palydovų flotilę, skirtą „Starlink“ palydovų sekimui, signalų perėmimui ir galimam fiziniam poveikiui, pavyzdžiui, baterijų ar joninių variklių pažeidimui. Tarp kitų priemonių – palydovų apakinimas galingais antžeminiais lazeriais ar net iš povandeninių laivų. Kaip kraštutinė priemonė buvo iškelta idėja orbitoje detonuoti branduolinį užtaisą, siekiant vienu smūgiu sunaikinti didelę grupės dalį.
Nėra abejonių, kad kontrpriemonės prieš „Starlink“ kuriamos ir ne viešojoje erdvėje. Vienos šalies dominavimas kuriant globalią palydovinę ryšių ir navigacijos infrastruktūrą yra nepriimtinas nei JAV priešams, nei sąjungininkams.
