Atsižvelgusi į Valstybės kontrolės audito rezultatus dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) veikimo ir jų tobulinimo, Vidaus reikalų ministerija pabrėžia, kad jau priimti sprendimai dėl šios sistemos modernizavimo ir pradėti įgyvendinamieji darbai. Pasak vidaus reikalų ministro Vladislav Kondratovič, sparti technologinė pažanga ryšių ir telekomunikacijų srityje rodo akivaizdų poreikį gyventojų perspėjimui pasitelkti ir naudoti šiuolaikines technologijas.
„Gyventojų perspėjimas apie nelaimes ir krizes turi veikti operatyviai ir patikimai. Bet kokios nelaimės atveju informacija gyventojus privalo pasiekti laiku – tai vienas svarbiausių civilinės saugos elementų. Deja, pastaraisiais metais pasitaikė ne vienas atvejis, kai perspėjimo žinutės gyventojus pasiekė pavėluotai arba visai jų nepasiekė. Tai aiškiai rodo, kad sistema turi būti iš esmės atnaujinta. Modernizuojant šią sistemą mums pavyzdžiu turi tapti Ukraina ir jos skaudi karo, kurį pradėjo Rusija, patirtis“, – sako ministras V. Kondratovič.
Anot vidaus reikalų ministro, tik laiku ir aiškiai perspėti gyventojai gali jaustis saugesni bei apsaugoti save ir savo artimuosius. Be to, operatyvus perspėjimas leidžia ir kitoms tarnyboms greičiau bei efektyviau organizuoti pagalbą.
Esama GPIS būklė ir parengtis neatitinka saugumo aplinkos keliamų iššūkių. Todėl gyventojų perspėjimo sistemos tobulinimo klausimas yra vienas iš prioritetinių šios Vyriausybės darbų – priemonė dėl GPIS modernizavimo yra įtraukta į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą.
GPIS projekto modernizavimo šeimininku yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kuris yra šios sistemos valdytojas. Projekto metu svarbus vaidmuo tenka Nacionaliniam krizių valdymo centrui, Ryšių reguliavimo tarnybai, mobiliojo ryšio operatoriams.
Vidaus reikalų ministerijos vertinimu, GPIS turi būti įtraukta į kritinės infrastruktūros sąrašą – tai užtikrintų reikiamą dėmesį sistemos saugumui, patikimumui ir techninei priežiūrai.
Planuojama, kad gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimui reikės apie 5,88 mln. eurų, o modernizavimo darbai bus baigti 2027 m. IV ketv. Šios investicijos bus skirtos technologijų atnaujinimui, sistemos patikimumo didinimui bei centralizuoto valdymo užtikrinimui.
Modernizuota GPIS sistema veiks integruotoje vieningoje daugiakanalėje perspėjimo platformoje, kuri apims perspėjimo žinučių siuntimą, sirenų valdymą bei pranešimus LRT televizijoje ir radijuje – visos gyventojų perspėjimo priemonės bus valdomos centralizuotai. Šios platformos sukūrimas yra numatytas ir Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programoje, kurią praėjusiais metais patvirtino LR Seimas.
Be to, vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, 2026 m. numatoma patobulinti krizių valdymo ir civilinės saugos teisinį reglamentavimą. Rengiant teisės aktų pakeitimus bus atsižvelgiama į Valstybės kontrolės identifikuotus galimus kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų parinkimo bei parengties užtikrinimo proceso trūkumus.
Siekiant stiprinti priedangų atsparumą, investicijoms į priedangas Vidaus reikalų ministerija 2025 m. savivaldybėms skyrė 15,9 mln. Eur finansavimą. Už šias lėšas bus modernizuota daugiau nei 380 priedangų.
Bendrai iš Valstybės gynimo fondo civilinei saugai stiprinti Vidaus reikalų ministerijai skirta 25 mln. eurų. Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programoje iki 2030 m. numatyta panaudoti iki 77 mln. priedangų modernizavimui.
Šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 6 453 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,5 mln. žmonių – tai sudaro 54 proc. šalies gyventojų. 28 savivaldybės jau turi pakankamai priedangų, o 32 – dar susiduria su jų trūkumu. Lietuvos miestuose priedangų turi pakakti bent 60 proc. gyventojų, o rajonų savivaldybėse – 40 proc.
Paieška archyve
