Artėjant gyventojų pajamų deklaravimo terminui, šia situacija naudojasi ir sukčiai – prisidengdami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vardu, klastodami nuorodas, jie siekia iš gyventojų išvilioti tūkstantines sumas. Anot eksperto net ir patyrusiam interneto vartotojui kyla pavojus užkibti ant sukčių kabliuko, jei nesilaiko vienos svarbios taisyklės.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Sukčiai ne tik naudojasi žinomų įstaigų vardu, bet ir išnaudoja aktualijas, kaip, pavyzdžiui dabar, kai gyventojai skuba užpildyti deklaracijas. Net patyrę interneto vartotojai gali akimirką prarasti budrumą ir paspausti kenkėjišką nuorodą, ypač būdami pavargę ar išsiblaškę. Labai svarbu išlikti dėmesingiems, ir neskubėti spausti nuorodų, kurias gaunate SMS žinute ar elektroniniu laišku, bet net ir ieškant reikalingos įstaigos per paiešką galima užkibti ant sukčių padirbtų tinklapių“, – vardino „Tele2“ produkto vadovas Donatas Drakickas.
Anot jo, norint apsisaugoti nuo piktavalių internete, svarbu neprarasti kritinio mąstymo ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių. Pavyzdžiui, visada tikrinti nuorodos adresą, o kilus įtarimui – niekada jos neatidaryti.
„Jei visgi tokią nesaugią nuorodą paspaudėte, jokiu būdu nesuveskite ten savo duomenų – telefono ar mokėjimų kortelės numerio, nesidalinkite jokia kita svarbia informacija. Dar viena auksinė taisyklė yra neskubėti. Visada geriau viską du kartus patikrinti, pavyzdžiui, susisiekus su institucija, iš kurios gavote laišką ar SMS, arba apsilankyti jos oficialiame tinklapyje, kad įsitikintumėte, kad jums atsiųstas tikras laiškas ar žinutė“, – primena D. Drakickas.
Ekspertas tikina, kad svarbu nenumoti ranka į slaptažodžių higieną – būtina naudoti stiprius slaptažodžius, juos reguliariai keisti, o dar geriau – naudoti slaptažodžių tvarkykles. Taip pat reikėtų reguliariai atsisiųsti ir įsidiegti įrenginio atnaujinimus, naudoti antivirusines programas ar operatoriaus siūlomą tinklo lygiu veikiančią interneto apsaugą.
„Tai panašu į saugos diržą automobilyje – jo nejaučiate, kol neprireikia įvykio metu, bet jis yra gyvybiškai svarbus. Ir namų duris rakinate ne todėl, kad kasdien tikitės vagių, o tam, kad būtumėte saugūs, jei jie pasirodytų. Tinklo lygiu veikiančios interneto apsaugos veikimas yra nematomas, tačiau tai – paslaugos privalumas. Ji netrukdo jūsų naršymui, kol viskas gerai, bet įsikiša tada, kai reikia apsaugoti – pavyzdžiui, įspėja apie nesaugias, kenkėjiškas nuorodas, ir jas blokuoja“, – pastebi D. Drakickas.
Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį „Tele2” interneto apsauga blokavo per 95,65 mln. saugumo grėsmių. „Tele2“ produkto vadovas D. Drakickas sako, kad skirtingai nuo antivirusinių programų, kurias reikia diegti į kiekvieną kompiuterį ar telefoną atskirai, tokia interneto apsauga veikia tinklo lygmeniu, todėl nieko papildomai atsisiųsti klientui nereikia.
