Gyvendami Lietuvoje, ypač pasienio regionuose, dažnai galime matyti kaimyninių šalių transliuojamas televizijos programas ir klausytis radijo laidų. Kaip aiškina Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ekspertai, neturėtų stebinti, kad tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių stočių signalai pasiekia kaimyninių valstybių teritorijas.
„Radijo bangų sklidimas valstybių sienomis neapsiriboja. Mes nuolat atliekame dažnių naudojimo priežiūrą, stebėdami ne tik Lietuvos stočių, bet ir iš užsienio valstybių atsklindančius signalus. Galime patikinti, kad visų Lietuvoje fiksuojamų užsienio transliavimo stočių signalų dažniai atitinka tarptautinius susitarimus. Požymių, kad šie dažniai būtų naudojami didesne nei sukoordinuota galia, nėra“, – sako Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė, RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė.
Transliavimo dažniai naudojami laikantis Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) pirmojo ir trečiojo regiono šalių susitarimų ir dažnių planų: būtent Ženevos 1984 m. susitarimo ir plano, taikomo radijo programoms transliuoti, ir Ženevos 2006 m. susitarimo ir plano, taikomo skaitmeninės televizijos programoms transliuoti.
„Tokių regioninių susitarimų tikslas – dažnių resursas pasidalijamas tarp šalių lygiai. Šie planai iki šiol yra keičiami ir pildomi naujai sukoordinuotais dažniais, tačiau dažniai, kuriuos pavyksta su kaimyninėmis valstybėmis sukoordinuoti dabar, yra žymiai mažesnio galingumo nei tie, kurie buvo įtraukti į planus susitarimų sudarymo metu“, – aiškina J. Mikulėnaitė-Baušienė.
Ji pabrėžia, kad koordinuojant dažnius tarp šalių, taikomi vienodi abiejų šalių sutarti kriterijai. Pasak ekspertės, Lietuva kaimyninių šalių kontekste nenusileidžia nei planuose turimų dažnių skaičiumi, nei galiomis, kuriomis tie dažniai gali būti naudojami.
„Lyginant atskirų skirtingos galios kategorijos stočių signalus Lietuvoje ir užsienyje, gali susidaryti įspūdis, kad siųstuvai vienoje valstybės sienos pusėje yra galingesni nei kitoje. Visgi, vertinant apibendrintai, visose šalyse transliavimo tinklai yra išvystyti panašiai su juose veikiančiomis ir didelio, ir mažo galingumo stotimis“, – teigia J. Mikulėnaitė-Baušienė.
Signalų priėmimo galimybės priklauso ir nuo to, kiek stočių veikia tuo pačiu arba gretimais dažniais, kaip toli jos yra nuo priėmimo vietos, kokios jų galios. Tokios stotys sukelia trukdžius, dėl kurių net galingų siųstuvų aprėptys gali reikšmingai sumažėti.
„Radijo bangų stiprumas priklauso nuo konkrečių stočių spinduliuotės parametrų, taip pat antžeminių ir atmosferinių radijo bangų sklidimo sąlygų, kintančių trukdančių elektromagnetinių laukų stiprių, atstumo iki signalo priėmimo vietos ir jos aplinkos, imtuvų ir antenų techninių charakteristikų“, – toliau aiškina J. Mikulėnaitė-Baušienė.
RRT ekspertai gyventojams dėl antžeminės televizijos priėmimo antenos kryptingumo rekomenduoja priėmimo antenas nukreipti artimiausių Lietuvos stočių kryptimi – tokiu būdu dažnai galima susilpninti kaimyninių šalių siųstuvų įtaką.
