Nors kalbėti telefonu vairuojant Lietuvoje negalima, mūsų šalies vairuotojai vis tiek nepaleidžia iš rankų šių išmaniųjų įrenginių. Naujas vairuotojų įprotis – mobiliosios programėlės, retas kuris kelyje išsiverčia be jų pagalbos. Tuo tarpu draudikai įspėja, kad jos ne tik palengvina kelionę, bet ir vis dažniau tampa avarinių situacijų bei eismo nelaimių priežastimi.
Asociatyvi nuor.
„Išmanieji telefonai yra beveik kiekvieno automobilio salone: jie vairuojantiems žmonėms padeda „sutrumpinti laiką“ spūstyse, tvarkyti reikalus, aptikti laisvą parkavimo vietą, o svarbiausia – surasti tinkamiausią kelią. Vairuotojams skirtos mobiliosios programėlės – naujoji mada, kuri iš naudingos pamažu mūsų keliuose virsta rizikinga“, – tvirtina draudimo bendrovės „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Žalų vadovės teigimu, daugiausiai vairuotojų naudoja maršruto sudarymui ir jo sekimui skirtas programėles, pavyzdžiui, „GoogleMaps“, „Igo“ ar „Wazze“. „Jos padeda nepasiklysti, rasti tiesiausią kelią, apvažiuoti spūstis, tačiau įpratę visur ir visada jas naudoti vairuotojai pamiršta, kad nuo jų reikėtų atitraukti dėmesį vairuojant, sankryžose, o ypač – atliekant manevrus“, – sako V. Katilienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad adreso suvedimas į programėlę yra keliasdešimt sekundžių trunkantis veiksmas, tačiau paprastai vairuotojai jam neskiria dėmesio ir maršrutą sudarinėja arba stebi spūsčių intensyvumą vairuodami. Šių metų tyrimas parodė, kad prie vairo navigacija naudojasi 17 proc. vairuotojų, prieš trejus metus tokių vairuotojų buvo vos 4 procentai.
„Praktika rodo, kad daugėja atvejų, kai į ekraną dėmesį sutelkęs vairuotojas atsitrenkia į prieš jį sustojusį automobilį arba nevalingai atleidžia stabdžio pedalą ir pradeda riedėti sankryžoje. Pagrindinė rizika naudojantis mobiliosiomis programėlėmis yra dėmesio atitraukimas“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
V. Katilienė išskiria ir tokius atvejus, kai vairuotojai kelyje naudoja ne vieną, o kelias maršrutą sekančias vairavimo aplikacijas. „Prie vairo žmonės tiesiog naršo skirtingose programėlėse tikrindami įvairius maršrutus, todėl visas jų dėmesys būna visiškai sutelktas į informaciją ekrane. Tuomet vairuotojai nepakankamai stebi aplinką ir negali tinkamai įvertinti aplink esančių objektų. Toks elgesys vairuotoją „atitveria“ nuo aplinkinio pasaulio ir mažina jo bei kitų eismo dalyvių saugumą“, – sako ji.
V. Katilienės teigimu, tarp vairuotojų taip pat populiarėja ir aplikacijos, skirtos bendravimui ar dalinimuisi informacija, pavyzdžiui, „Facebook Messenger“, „Viber“ ar „WhatsApp“. „Nei asmeninių, nei darbo reikalų nereikėtų tvarkyti vairuojant. Įpratome bet kokiomis aplinkybėmis kuo skubiau atsakyti į atsiųstas žinutes, deja, dėl to atsiranda kitos, kur kas didesnės rizikos“, – įspėja draudikė.
Draudimo bendrovės žalų vadovė atkreipia dėmesį, kad neatsakingas naudojimasis mobiliosiomis programėlėmis slopina vairuotojų atidumą, didina nelaimingų atsitikimų riziką ir net grėsmę tapti nusikaltimo aukomis.
Reprezentatyvias Lietuvos gyventojų apklausas, kurių metu buvo apklausta daugiau nei po 1 tūkst. įvairiose šalies vietose gyvenančių žmonių, „Gjensidige“ užsakymu atliko bendrovės „AC Nielsen Baltics“ (2019 m.) ir „Spinter tyrimai“ (2016 m.).
Paieška archyve
