Kinija išmoko blokuoti ir anonimiškai duomenis perduodantį tinklą „Tor“

Švedų informacinių technologijų saugumo ekspertai Philippas Winteris ir Stefanas Lindskogas iš Karlstado universiteto pabandė suprasti, kokiu būdu „Didžioji kinų ugniasienė“ (internete esančio turinio filtravimo sistema) blokuoja „Tor“ sistema perduodamų duomenų srautą.

„Tor“ – tai sistema, kuri leidžia internete nustatyti apsaugotą anoniminį ryšį. Naudodami „Tor“, vartotojai gali išsaugoti konfidencialumą, lankydami interneto svetaines, publikuodami medžiagą, siųsdami įvairius pranešimus ir t. t. Be to, „Tor“ leidžia apsisaugoti nuo perduodamų duomenų analizės mechanizmų.

Tinklo „Tor“ veikimo principas – duomenų paketai vietoj to, jog būtų siunčiami tiesiogiai, atsitiktiniu būdu gavėjui persiunčiami per keletą „proxy“ serverių. Pastarieji naudoja užšifruotus ryšio kanalus ir slepia visus informacijos siuntimo pėdsakus tokiu būdu, jog iš vieno taško neįmanoma nustatyti, iš kur arba kur yra siunčiami duomenys. Savo ruožtu, patys serveriai, dalyvaujantys informacijos persiuntimo procese, žino tik tai, iš kokio taško gavo duomenis ir kur juos siunčia. Kitais žodžiais tariant, sistemos „Tor“ serveriams visas informacijos kelionės maršrutas nežinomas.

Dauguma „Tor“ serverių yra viešuose sąrašuose, todėl interneto paslaugų tiekėjai (IPT) gali lengvai gauti prieigą prie jų ir užblokuoti, tai Kinijoje sėkmingai ir daroma. Tokią apsaugą interneto vartotojai gali apeiti, pasinaudoję „Tor“ tiltais“ (Tor Bridge). Pastarieji yra sudedamosios „Tor“ tinklo dalys, tačiau jų adresai viešuose sąrašuose nefigūruoja. Tačiau paskutiniu metu „Didžioji kinų ugniasienė“ išmoko „susidoroti“ ir su šia kliūtimi.

Švedų ekspertai išsiaiškino, jog Kinijoje naudojami interneto filtrai pirmame etape naudoja gilios analizės technologiją, kurios dėka identifikuojamas „Tor“ duomenų srautas bendrame duomenų sraute. Aptikus tinkamus pagal charakteristikas paketus, savo darbą pradeda specialūs skeneriai, bandantys nustatyti ryšį su „įtariamu“ tinklo mazgu. Jei tai pavyksta, tinko mazgas pažymimas kaip „Tor“ tiltas“, o tolimesnis keipimasis į jį blokuojamas.

Švedai taip pat pažymi, jog „Tor“ sistemos blokavimo procese dalyvauja ir didžiausi Kinijos interneto paslaugų tiekėjai – kompanijos „China Telecom“ ir „China Unicom“.