Alternatyvaus fiksuoto telefono ryšio operatorės UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ (NTT) abonentai nuo spalio pabaigos nebegali prisiskambinti į TEO klientų aptarnavimo tarnybą trumpaisiais numeriais 1816 ir 1817.
Skambučių iš NTT tinklo priėmimą nutraukusi TEO bendrovė apie tokį sprendimą neinformavo nei NTT, nei šios įmonės abonentų.
„Mūsų bendrovės klientų aptarnavimo specialistai pastarosiomis dienomis nuolat bendrauja su pasipiktinusiais abonentais – kai kurie jų naudojasi TEO interneto ryšio ar kitomis paslaugomis, tačiau nebegali susisiekti su TEO bendrove trumpaisiais numeriais. Deja, jiems pagelbėti neturime galimybių – TEO ne tik atsisako mus informuoti, kodėl nutraukė skambučių priėmimą iš NTT tinklo trumpaisiais numeriais, bet ir nenurodo jokio kito telefono numerio, į kurį NTT abonentai galėtų prisiskambinti“, – teigė NTT direktorius Vidas Pukėnas.
Pasak jo, NTT bendrovė dar spalio pabaigoje kreipėsi į TEO prašydama operatyviai išspręsti šį klausimą ir suteikti galimybę NTT abonentams susisiekti su TEO klientų aptarnavimo tarnyba. Jokio atsakymo iš TEO nebuvo sulaukta.
V. Pukėno nuomone, TEO vienašališkai taikomas skambučių blokavimas rodo, kad ši bendrovė siekia išlaikyti savo dominavimą bei sąmoningai menkina alternatyvaus fiksuoto telefono ryšio operatorių reputaciją. Todėl NTT jau kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą prašydama įpareigoti TEO sudaryti galimybes iš NTT tinklo prisiskambinti į TEO klientų aptarnavimo tarnybą.
„Su TEO veikla, nukreipta prieš alternatyvius operatorius, susiduriame nuo pat savo veiklos pradžios 2003 metais. Praėjus daugiau nei 8 metams nuo monopolijos fiksuotojo ryšio rinkoje panaikinimo, dominuojančio operatoriaus pozicija konkurentų atžvilgiu nesikeičia. Iš lėto mažėjant TEO užimamai fiksuotojo ryšio rinkos daliai, ši bendrovė konkurentų atžvilgiu nevengia imtis ir verslo etikai prieštaraujančių veiksmų“, – mano V. Pukėnas.
NTT bendrovė turi per 10 tūkst. fiksuotojo telefono ryšio abonentų. Nepaisant telekomunikacijų rinkos traukimosi tendencijų, bendrovės pajamos per devynis šių metų mėnesius buvo 8 proc. didesnės nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu ir siekė 4,82 mln. Lt. EBITDA (pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) rodiklis sudarė 380 tūkst. Lt – 12 proc. daugiau nei prieš metus.
