Didžiausia Lietuvoje integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėja TEO LT, AB nuo gegužės 16 d. didins padidins šviesolaidinio interneto ZEBRA spartą iki 300 Mb/s, o iš Lietuvos ir užsienyje esančių serverių klientai galės siųstis informaciją tokia pačia sparta.
Interneto spartą privatiems klientams TEO didins be jokių papildomų mokesčių.
Nuo gegužės vidurio plano itin didelius reikalavimus spartai keliantiems klientams skirto plano „Premium šviesolaidis“ sparta padidės trigubai iki 300 Mb/s (megabitų per sekundę), o populiariausiojo „Optimalus šviesolaidis“ – iki 100 Mb/s. Plano „Bazinis šviesolaidis“ sparta padidės dvigubai iki 40 Mb/s (megabitų per sekundę), o nedaug internetą naudojantiems skirto „Para šviesolaidis“ sparta Lietuvoje ir užsienyje sieks 10 Mb/s.
Iki šiol sparčiausio, 200 Mb/s, interneto ZEBRA plano „Mega“ klientams bus pasiūlyta galimybė naudotis planu „Premium šviesolaidis“.
Plačiausią telekomunikacijų tinklą Lietuvoje išplėtojusios bendrovės TEO šviesolaidinio interneto paslaugomis gali naudotis maždaug pusė šalies gyventojų. Sparčiausiai naujosios kartos paslaugos plėtojamos didžiuosiuose miestuose – jomis gali naudotis maždaug 86 proc. vilniečių, 95 proc. klaipėdiečių, 75 proc. kauniečių, daugiau nei pusė panevėžiečių ir šiauliečių.
Planuojama, kad šiemet TEO investicijos į penkiasdešimtyje Lietuvos miestų plėtojamą šviesolaidinį tinklą sudarys daugiau nei 70 mln. litų. Bendros investicijos į ketverius metus plėtojamą naujosios kartos šviesolaidinės prieigos tinklą 2011 metų pabaigoje viršys 325 mln. litų.
Šviesolaidinis tinklas aktyviai plėtojamas ir verslo centruose bei biurų pastatuose. Moderniausiomis TEO plėtojamomis technologijomis iki 2012 metų pabaigos galės naudotis daugiau nei tūkstantyje biurų pastatų įsikūrusios įmonės bei organizacijos.
Asociacijos „FTTH Council Europe“ duomenimis, Lietuva yra sparčiausiai šviesolaidinio interneto technologijas plėtojanti šalis Europoje. 2010 metų pabaigoje šviesolaidiniu internetu naudojosi maždaug 23 proc. Lietuvos gyventojų – beveik dvigubai daugiau nei Švedijoje, Norvegijoje ir Slovėnijoje, kurios pagal paskelbtą reitingą užima 2–4 vietas.
