Remiantis pirmą kartą Lietuvoje atlikto mobiliojo ryšio vartotojų įpročių ir etiketo tyrimo duomenimis, beveik 51 proc. vartotojų mobilusis telefonas yra būtinas, be jo jie jaučiasi neužtikrintai. Tyrimą atliko UAB „TNS Gallup” telekomunikacijų bendrovės „Omnitel” užsakymu.
„Matome, kad per gana trumpą laikotarpį mobilusis ryšys ne tik tapo neatsiejama lietuvių gyvenimo dalimi, bet ir padarė reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei. Vartotojai sumaniai naudojasi tomis naujomis galimybėmis, kurias jiems suteikia technologijos,“ - teigė Darius Maikštėnas, UAB „Omnitel“ strateginės komunikacijos vadovas. Pasak jo, „Omnitel“ svarbu suprasti vartotojo elgseną ir jo poreikius, todėl nuspręsta reguliariai investuoti į tyrimus, padedančius geriau suvokti šiandienos vartotoją ir projektuoti jo ateities veiksmus.
Mobiliojo ryšio vartotojų įpročių ir etiketo tyrimo duomenimis, mobilusis ryšys yra svarbesnis už daugelį kitų kasdien naudojamų daiktų – pinigus, automobilį ar televizorių. Paklausti, koks daiktas yra reikalingiausias gyvenime, beveik 15 proc. respondentų nurodė, kad tai yra mobilusis telefonas. Kur kas mažiau respondentų reikalingiausiu nurodė esant būstą (beveik 8 proc.).
Tyrimo metu taip pat siekta nustatyti priimtinas pokalbių mobiliuoju telefonu ar SMS siuntimo situacijas. Daugiau nei 35 proc. apklaustųjų teigė, jog jiems yra priimtina kalbėti telefonu per šeimos vakarienę ir savaitgaliais, o labiausiai nepriimtina kalbėti teatre – tai teigė daugiau nei 70 proc. respondentų. Aiškinantis mobiliojo ryšio naudojimo darbo reikalais po darbo valandų įpročius, net 76 proc. apklaustųjų teigė manantys, jog skambinti bendradarbiui į namus po darbo yra priimtina.
„Telefonas keičia savo tiesioginę paskirtį – jis tampa ne tik ryšio, bet ir bendravimo priemone, - sakė „Žmogaus studijų centro“ psichologė dr. Edita Dereškevičiūtė. – Dėl to pakito ir pats bendravimas, jo galimybės ir dažnumas”.
Tyrimas buvo atliekamas tiesioginio interviu metodu, apklausiant respondentus namuose. Iš viso apklausta 1020 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų. „Tai reprezentacinio pobūdžio tyrimas, kuriame realiai atspindėta Lietuvos gyventojų demografinė ir socialinė struktūra”, - sakė Edmundas Bražėnas, UAB „TNS Gallup“ rinkodaros vadovas.
