Antradienį vykusiame Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos posėdyje nacionalinio transliuotojo generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius pareiškė, kad dėl kai kuriuose miestuose negirdimų Lietuvos radijo (LR) transliacijų kaltas Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC). DELFI kalbintas radijo specialistas tokias kalbas vadina diletantizmu ir populizmu.
Apie kai kur nebegirdimą LR DELFI rašė prieš porą savaičių. LRT, per metus nusprendusi sutaupyti apie milijoną litų, atsisakė transliavimo vidurinėmis bangomis (AM) ir paprašė išjungti Sitkūnų radijo stotį. Tačiau radijo transliacijos ultratrumposiomis bangomis (FM) kokybiškai girdimos ne visoje LRT.
Šį klausimą iškėlusiam tarybos nariui Sauliui Drazdauskui A. Siaurusevičius aiškino, kad jam keliamų užduočių neužtikrino Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC). LRT vadovas aiškino buvęs patikintas, kad visoje Lietuvoje užtikrinamos kokybiškos transliacijos ultratrumposiomis bangomis. Tačiau paaiškėjo, kad taip nėra, kai kurios komercinės radijo stotys girdimos geriau nei LR. Problemos priežastis esą turėtų aiškintis Vyriausybė.
„Problemų nebūtų, jei tikslinis finansavimas LRTC transliacijoms apmokėti nebūtų mažinamas. Šių metų valstybės biudžete lėšos programų siuntimui sumažintos beveik 17 proc. Tačiau, kiek žinau, naujame biudžeto projekte finansavimas dar kartą mažinamas“, - skundėsi A. Siaurusevičius. Pasak jo, lieka du keliai – toliau mokėti LRTC už transliacijas uždarinėjant programą ir atleidinėjant žmones arba taupyti atsisakant kai kurių dalykų bei tokiu būdu išsaugoti programą.
„Mūsų sprendimas atsisakyti transliacijų vidurinėmis bangomis parodė situaciją, kad jeigu karalius ne nuogas, tai bent jau ne visai apsirengęs“, - kalbėjo A. Siaurusevičius. Tačiau, pasak LRT vadovo, problemų nebūtų, jei visuomeniniam transliuotojui nebūtų mažinamas finansavimas.
A. Siaurusevičius stebėjosi, kad žmonės skundžiasi negirdintys LR, tačiau skambina ir kalba eteryje - tai esą parodo, kad jie LR girdi.
Šiuo metu prasčiausia situacija su transliavimu ultratrumposiomis bangomis Marijampolėje, Raseiniuose, Kaune ir Panevėžyje. Kol kas neaišku, kaip transliacijų vidurinėmis bangomis atsisakymas atsilieps LR reitingams.
LRTC: A.Siaurusevičius kaltina visus kitus, tik ne save
„A.Siaurusevičiaus kalbėjimas neteisingas. Manau, A. Siaurusevičius nesugeba motyvuoti Vyriausybėje ar kur apsiginant biudžetą, kad pinigai, skiriami vidurinėms bangoms, visiškai nedideli – 1 litas 1 namų ūkiui per metus“, - DELFI teigė LRTC generalinis direktorius Algirdas Vydmontas. Pasak jo, A.Siaurusevičius kaltina visus kitus, tik ne save.
A.Vydmontas aiškino, kad dažnius skirsto ir „padengimą“ tikrina Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tačiau, kaip bebūtų, dėl geresnio girdimumo apie 8 proc. klausytojų LR klausėsi vidurinėmis bangomis.
LRTC vadovo teigimu, Marijampolėje, Raseiniuose, Kaune ir Panevėžyje atliktas tyrimas. Esą paaiškėjo, kad su normaliu radijo aparatu visuose miestuose signalo priėmimo kokybė – devyni, devyni su puse balo iš dešimties. O su blogu radijo imtuvu atsiranda problemų. „Jei žmogus turi aparatą, atitinkantį reikalavimus FM imtuvui, visoje respublikoje priėmimo sąlygos geros“, - tikino A. Vydmontas.
Problemų kelia prasti imtuvai
Buvęs informatikos ir ryšių ministras, radijo mėgėjas, knygos apie radijo trukdymų istoriją autorius, pirmų nepriklausomų Lietuvos radijo stočių įkūrėjas Rimantas Pleikys aiškina, kad teiginys, jog dėl prasto girdimumo FM bangomis kaltas LRTC – neteisingas. Pasak jo, LRTC siųstuvai veikia RRT suteikiamais dažniais, jie skirstomi atsižvelgiant į tarptautinį dažnių subordinavimą.
„LRTC čia visiškai niekuo dėta – net jei ji turėtų finansinių galimybių, tarkime, pakelti siųstuvų galią arba instaliuoti naujus siųstuvus, pagal Lietuvos įstatymus ir tarptautines taisykles neturėtų teisės nei, tarkime, paaukštinti bokštų, nei pakelti siųstuvų galios. Tai būtų tarptautinių susitarimų pažeidimas“, - sakė R. Pleikys.
„Tai, sakyčiau, diletantiška kalba ir populistinė“, - A. Siaurusevičiaus teiginius, kad kai kuriuose miestuose dažniai arti vienas kito, kitos radijo stotys braunasi į LR diapazoną, komercinės stotys girdimos geriau nei LR, vertino radijo specialistas.
Jis aiškino, kad visi siųstuvai tos pačios RRT nuolat kontroliuojami, dirba tiksliai jiems skirtais dažniais, neviršija skirto spinduliavimo galingumo, užimamos dažnių juostos pločio. „Problema ta, kad stočių daug, ypač didmiesčiuose. Problema ne siųstuvų, o imtuvų pusėje – jų išskiriamoji geba, arba selektyvumas“, - kalbėjo R. Pleikys.
Pasak jo, populiariai šnekant, prastos kokybės imtuvai „plačiau ima“ negu siųstuvai siunčia – taip „imamas“ ne tik LR, bet užgriebiamos ir šalia veikiančios komercinės stotys. Daug muzikos transliuojančios komercinės stotys tai kompensuoja garsu, aukštais dažniais. Daugiausia informacines laidas transliuojantis LR to daryti negali.
Dėl to, sako R. Pleikys, nuo senų laikų ir buvo tu tinklai – ultratrumpųjų bangų siųstuvų ir galingos vidutinių bangų stoties Sitkūnuose. Ten, kur žmonės negalėdavo girdėti ultratrumposiomis bangomis, radijo klausydavosi naudodamiesi vidurinių bangų siųstuvais.
Pasak R. Pleikio, ieškantiems kaltininkų pradėti reikėtų nuo finansavimą LRT sumažinusios Vyriausybės bei pačios LRT, nutarusios pataupyti Sitkūnų siųstuvo sąskaita.
Specialistas sako, kad imtuvai po 25 litus problemos neišspręs – per juos girdėsis blogai. O geros kokybės imtuvai kainuoja nuo 300 Lt. „Tačiau sunkmečio metu šis patarimas skambės labai ciniškai – valdžia išjungė, o mes šokdiname žmones“, - teigė R. Pleikys.
Paieška archyve
