Kaip š. m. kovo 3 d. nurodė Komisija, sparčiojo interneto prieiga 30 % jos neturinčių ES kaimo gyventojų turėtų būti vienas iš prioritetų, kad iki 2010 m. plačiajuostis ryšys taptų prieinamas visiems. Geresnis interneto ryšys yra svarbi spartaus ekonomikos atsigavimo skatinimo priemonė. Komisija š. m. kovo 3 d.nurodė, kaip įgyvendindama savo paramos programas ji plėtos interneto tinklus ir gerins interneto paslaugas kaime, ir paragino ES valstybes nares sekti jos pavyzdžiu. Gera interneto prieiga gali padėti sumažinti kaimo ūkių ir bendrovių, visų pirma mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), atskirtį ir padidinti jų konkurencingumą, nes jos įgytų galimybę patekti į tarptautines rinkas ir sparčiau bei efektyviau vykdyti savo veiklą. Šiuo metu Europos Parlamentas ir Taryba svarsto Komisijos pasiūlymą Europos ekonomikos atkūrimo plane numatyti dar 1 mlrd. EUR kuo geresnei sparčiojo interneto prieigai visuose Europos regionuose užtikrinti.
„Daugelis mūsų galėtų pasakyti, kad dabar, XXI amžiuje, be informacinių ir komunikacinių technologijų darbo vietose, o galbūt ir namuose išsiversti tiesiog neįmanoma. Kodėl kaimo gyventojai ir verslas turėtų taikstytis su ribota IKT prieiga? – klausė už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Europos Komisijos narė Mariann Fischer Boel. – Jeigu iš tikrųjų siekiame, kad kaimas klestėtų ir būtų gyvybingas, privalome padėti visiems gyventojams kuo geriau pasinaudoti šiuolaikinių technologijų teikiamomis galimybėmis.“
„Turime dėti visas pastangas, kad interneto technologijos taptų prieinamos visiems Europos piliečiams. Interneto technologijų indėlis – pusė viso produktyvumo prieaugio Europos Sąjungoje, todėl ES valstybės narės turi užtikrinti, kad jų kaimo vietovėse būtų pasinaudota šiuo potencialu, ypač šiuo ekonominės krizės laikotarpiu, – teigė už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą atsakinga Komisijos narė Viviane Reding. – Plačiajuostis ryšys yra būtinas kaimo įmonėms, labiausiai MVĮ, kurioms spartusis internetas – tai sąsaja su visa ekonomika. Raginu Tarybą padėti mums užtikrinti, kad šios įmonės nebūtų paliktos likimo valiai, ir aiškiai paremti pastangas užtikrinti, kad plačiajuostis ryšys taptų prieinamas visiems europiečiams.“
Sparčiuoju internetu gali naudotis vidutiniškai 93 % europiečių, tačiau kaime – tik 70 %, o kai kuriose šalyse (tokiose kaip Graikija, Lenkija, Slovakija, Bulgarija ir Rumunija) spartusis plačiajuostis internetas prieinamas tik 50 % ar mažiau kaimo gyventojų.
Šiandien priimtame komunikate Komisija aiškiai nurodo, kokią naudą kaimo verslo įmonėms ir gyventojams, įskaitant ūkius ir maisto gamintojus, gali suteikti geresnė prieiga prie šiuolaikinių informacinių ir komunikacinių technologijų, tokių kaip internetas.
Pavyzdžiui, Švedijoje interneto prieigą turi 80 % ūkių, o trečdalis ūkininkų internetu naudojasi kasdien (be to, trečdalis jų internetu teikia ES paramos paraiškas). Tačiau kituose regionuose, pavyzdžiui, Italijos Toskanos regione, ir Vengrijoje internetu naudojasi tik ketvirtadalis ūkininkų, todėl jiems sunkiau planuoti gamybą, parduoti savo gaminius ir gauti informacijos apie kainas tarptautinėse rinkose, sužinoti oro prognozę ar sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitais rinkos dalyviais. Tai pasakytina ne tik apie ūkininkus – visoje Europoje tik 22,5 % kaimo gyventojų, palyginti su 32,9 % miestiečių, naudojasi e. vyriausybės paslaugomis, tokiomis kaip mokesčių deklaravimas.
Todėl Komisija ragina valstybes nares ir regionus, įskaitant vietos valdžią, apsvarstyti galimybę taip pritaikyti savo kaimo plėtros programas, kad informacinėms ir komunikacinėms technologijoms ir interneto ryšiui būtų skirtas reikiamas dėmesys, visų pirma atliekant 2010 m. numatytą kaimo plėtros planų laikotarpio vidurio peržiūrą.
Paieška archyve
