Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) parengė savivaldybių elektroninių ryšių plėtros indeksą ir jo skaičiavimo metodiką bei kviečia teikti pastabas bei pasiūlymus. Indeksas leis vienodais kriterijais įvertinti, kaip skirtingose Lietuvos savivaldybėse išvystyta elektroninių ryšių infrastruktūra, koks yra viešųjų elektroninių ryšių paslaugų padengiamumas ir kokios sąlygos sudarytos tolesnei plėtrai.
RRT nuotrauka
Indeksu RRT siekia ne tik palyginti savivaldybes, bet ir aiškiai parodyti, kur elektroninių ryšių plėtra atsilieka, kokie veiksniai tai lemia ir kokių veiksmų reikia siekiant mažinti skaitmeninę atskirtį ir užtikrinti šalies bei ES tikslų įgyvendinimą.
„Kokybiškas ryšys nebėra vien technologinis klausimas – tai regionų konkurencingumo, saugumo ir viešųjų paslaugų prieinamumo sąlyga. Indeksu norime aiškiai parodyti, kur elektroninių ryšių plėtros sąlygos yra stiprios, o kur reikia sutelktų veiksmų, ypatingai iš savivaldybių. Todėl konsultacijos metu mums svarbu gauti praktinių pastabų, ar pasirinkti rodikliai tiksliai atspindi situaciją, ar duomenų šaltiniai yra pakankami ir kokie sprendimai padėtų spartinti plėtrą“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Ką vertins indeksas
Elektroninių ryšių plėtros indeksas bus sudaromas iš penkių pagrindinių vertinimo sričių: elektroninių ryšių infrastruktūros išvystymo lygio; viešųjų elektroninių ryšių paslaugų padengiamumo lygio; skaitmeninės paklausos ir investicinio potencialo sąlygų; infrastruktūrinės konkurencijos lygio ir infrastruktūros plėtrai palankios administracinės aplinkos.
Iš viso metodikoje numatyta vertinti daugiau kaip dvidešimt įvairių rodiklių – nuo ryšių kabelių kanalų sistemos ir šviesolaidinių tinklų ilgio, mobiliojo ryšio infrastruktūros tankio, 5G ir 100 Mbps ar 1Gbps spartos padengiamumo iki konkurencijos lygio ir savivaldybių administracinių sprendimų, kurie gali spartinti arba riboti infrastruktūros plėtrą.
Kodėl reikalingas savivaldybių palyginimas
Metodika numato, kad indeksas bus skaičiuojamas remiantis RRT turimais duomenimis, viešais valstybės registrų duomenimis ir papildoma iš savivaldybių renkama informacija. Siekiant užtikrinti palyginamumą, rodikliai bus normalizuojami pagal gyventojų skaičių, teritorijos plotą arba didžiausias pasiektas reikšmes tarp savivaldybių.
Tokia vertinimo logika leis objektyviai matyti ne vien didžiųjų miestų situaciją, bet ir mažesnių, rečiau apgyvendintų ar investicijoms mažiau patrauklių savivaldybių padėtį. RRT siekia, kad indeksas taptų praktiniu įrankiu savivaldybėms vertinant, kur būtina ieškoti sprendimų dėl leidimų, egzistuojančios infrastruktūros naudojimo, investicijų pritraukimo ar gyventojų prieigos prie kokybiškų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų.
Ne operatorių reitingas, o plėtros sąlygų žemėlapis
RRT pabrėžia, kad indeksas nėra skirtas elektroninių ryšių operatorių veiklos, investicijų efektyvumo ar paslaugų kokybės vertinimui operatorių lygmenyje. Jo paskirtis – įvertinti konkrečios savivaldybės teritorijoje susiformavusias infrastruktūros, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų prieinamumo ir administracinės aplinkos sąlygas bei jų pokyčius laikui bėgant.
Indekso rezultatai galės būti naudojami planuojant viešąsias investicijas, rengiant elektroninių ryšių sektoriaus analizes, formuojant valstybės ir savivaldybių lygmens priemones, taip pat vertinant pažangą siekiant nacionalinių ir ES skaitmeninio dešimtmečio tikslų.
Planuojama, kad indeksas bus apskaičiuojamas kasmet už praėjusius kalendorinius metus, o jo rezultatai kartu su paaiškinimais ir vertinimo duomenimis bus viešai skelbiami RRT interneto svetainėje.
Kvietimas dalyvauti viešojoje konsultacijoje
Viešoji konsultacija dėl Savivaldybių elektroninių ryšių plėtros indekso nustatymo metodikos vyks 2026 metų birželio 19 d. – rugpjūčio 21 d. RRT kviečia savivaldybes, elektroninių ryšių rinkos dalyvius, valstybės institucijas, asociacijas ir kitus suinteresuotuosius asmenis teikti pastabas ir pasiūlymus. Pastabų pateikimo tvarka – RRT interneto svetainėje.
RRT ypač ragina įvertinti, ar pasirinkti rodikliai ir jų svoriai tiksliai atspindi savivaldybių situaciją, ar duomenų šaltiniai yra tinkami ir pakankami, kokios informacijos rinkimas iš savivaldybių būtų proporcingas, taip pat kokie praktiniai sprendimai padėtų savivaldybėms aktyviau prisidėti prie elektroninių ryšių infrastruktūros plėtros.
Gautos pastabos bus įvertintos tobulinant metodiką, kad indeksas taptų skaidriu, objektyviu ir veikti skatinančiu įrankiu.
