MTS tapo pirmuoju Rusijos operatoriumi, prijungusiu ryšio bazinę stotį prie skraidančio objekto – aerostato. Pasak bendrovės atstovų toks sprendimas leis užtikrinti ryšį atokiose ir retai apgyvendintose vietovėse, kur nėra mobiliojo tinklo. Skraidančios bazinės stoties bandymai vykdomi Volsk mieste Saratovo srityje.
Aerostatas pakeltas į 300 metrų aukštį ir pritvirtintas lynais prie automobilinės priekabos. Ant jo įrengta stotis užtikrina LTE 2100 MHz ryšį iki 10 km spinduliu, o duomenų perdavimo sparta siekia apie 30 Mbit/s. Radijo modulio valdymo blokas yra ant žemės ir su stotimi sujungtas optiniu kabeliu.
Aerostatai su bazinėmis stotimis gali būti naudojami ekstremaliomis situacijomis, pavyzdžiui, nelaimių ar avarijų vietose. Jie taip pat tinka ten, kur sudėtinga įrengti įprastas antžemines antenas, teigia „ComNews“ generalinis direktorius Leonid Konik.
Toks sprendimas gali būti paklausus ir nutolusiose pramonės vietose. Aerostatas gali veikti ne mažiau kaip 45 dienas be nusileidimo Arkties regionuose ir ne mažiau kaip 30 dienų šiltesnėse zonose. Be to, jis gali atlaikyti uraganinį vėją iki 42 m/s ir tiesioginius žaibo smūgius. Tuo pačiu pririšto pramoninio aerostato kaina siekia 30–50 mln. rublių (be telekomunikacinės įrangos), pridūrė ekspertas.
„Telecom biržos“ ryšio paslaugų plėtros ir eksploatacijos direktorė Anastasia Bidzhelova pažymėjo, kad aerostato su baze įrengimas yra gerokai pigesnis nei tradicinio bokšto statyba, nes nereikia pirkti žemės, lieti pamatų ar tiesti infrastruktūros.
Pažymima, kad aerostatai labiausiai tinka laikiniems sprendimams. Įprasti bokštai atsiperka per daugelį metų, tačiau šiuo atveju didesnės yra eksploatacinės išlaidos (helis, logistika, apsauga). Kita vertus, klientas moka tik už reikalingą laikotarpį, neinvestuodamas į ilgalaikį turtą.
Tam tikrų sunkumų kyla administracinėje srityje – aerostato pakėlimui į 300 m aukštį reikalingi leidimai iš Rosaviatsiya ir vietos valdžios institucijų.
