Iki šiol palydovai vis dar naudoja radijo ryšį, kuris yra palyginti lengvai pažeidžiamas – jį galima sutrikdyti ar net perimti naudojant elektroninės kovos priemones. „Astrolight“ sukurtas ATLAS-1 produktas naudoja lazerinį ryšį, kuris yra ženkliai saugesnis ir šimtus kartų spartesnis už radijo ryšį.
„Astrolight“ komanda. Bendrovės nuotr.
Šių metų kovo 30 dieną trys Lietuvos kosmoso ir gynybos technologijų bendrovės „Astrolight“ lazerinio ryšio įrenginiai ATLAS-1 „SpaceX“ misijos metu Kalifornijoje buvo sėkmingai iškelti į kosmosą. Tai pirmoji lietuviška lazerinės komunikacijos sistema, kuri pasiekė orbitą.
Į orbitą „Astrolight“ ATLAS-1 įrenginiai buvo iškelti „Falcon 9“ raketa misijos „Transporter-16“ metu. Jie bus naudojami trijose skirtingose „Astrolight“ klientų misijose, kurias vykdo Prancūzijos giliųjų technologijų bendrovė, Atėnų nacionalinis ir Kapodistrijos universitetas bei Salonikų Aristotelio universitetas. Dvi Graikijos universitetų misijos vykdomos pagal Graikijos nacionalinę mažųjų palydovų iniciatyvą, kurias remia Europos Kosmoso Agentūra (EKA).
Orbitoje „Astrolight“ lazerinio ryšio sistema ATLAS-1 pademonstruos saugų didelės spartos ryšį tarp minėtų palydovų ir optinio ryšio stočių Žemėje.
„Tai yra didelis pasiekimas Lietuvos kosmoso ir lazerių sektoriui ir labai reikšmingas įvertinimas „Astrolight“ komandai. Tik apie dešimt galingiausių pasaulio valstybių yra išvystę lazerių komunikacijos technologiją, o dar mažiau yra ją išbandę už Žemės ribų. Tokios technologijos tampa kertine naujos kosmoso infrastruktūros dalimi, be kurių bus neįmanomas spartus saugaus ryšio tinklas tarp Žemės ir palydovų. Ši technologija lazeriais sujungs Žemės stebėjimo, kosminio interneto, kosminių duomenų centrų ir kitus palydovinius tinklus su Žeme į vieną globalų plačiajuostį tinklą, panašiai kaip šiandien šviesolaidžiai jungia mūsų kontinentus“, – sako Laurynas Mačiulis, „Astrolight“ vadovas ir bendraįkūrėjas.
Jis pabrėžia, kad Lietuva, turėdama šią technologiją, tampa ne tik palydovinio ryšio paslaugų vartotoja, bet ir itin aukštos pridėtinės vertės ir strateginės reikšmės produktų gamintoja ir tiekėja Pasaulinėje kosmoso rinkoje. Būtent todėl lazerinio ryšio bandymai kosmose yra svarbūs Lietuvai.
Lietuvai šis įvykis itin reikšmingas dar ir todėl, kad Baltijos šalys vis dažniau susiduria su iš Rusijos nukreiptais radijo ryšio trikdžiais, įskaitant nuolatinį GPS signalų trikdymą (angl. GPS jamming) jūrose ir ore.
Šįmet Lietuvos pilotai jau pranešė apie daugiau nei 300 GPS signalų trikdymo atvejų mūsų šalies oro erdvėje.
„Rusijos vykdomi elektroninės kovos išpuoliai Europoje intensyvėja, o mūsų regionas puikiai parodo, kokios pažeidžiamos įprastinės komunikacijos sistemos yra tokioms Rusijos atakoms, – sako L. Mačiulis. – Turime būti pasiruošę apsaugoti gynybos, pasienio stebėjimo, reagavimo į nelaimes ir kitas kritiškai svarbias komunikacijos sistemas. Kurdami saugius komunikacijos sprendimus Lietuvoje, stipriname mūsų šalies technologinius pajėgumus ir saugumą, kartu prisidėdami ir prie visos Europos saugumo ir suvereniteto.“
Skirtingai nuo plačiai naudojamo radijo ryšio, lazerinis ryšys naudoja itin siaurus, nematomus infraraudonųjų lazerių spindulius, kurių neįmanoma sutrikdyti su radijo bangomis. Be to, ši technologija gali perduoti duomenis šimtus kartų didesne sparta nei radijo ryšys.
Lazerinį ryšį dėl jo saugumo ir didelės duomenų perdavimo spartos tiria ir naudoja EKA, NASA ir kitos civilinės ir gynybos kosmoso organizacijos.
Pernai „Astrolight“ sėkmingai išbandė savo lazerinio ryšio technologiją POLARIS su Lietuvos Kariniu jūrų laivynu, kuomet pademonstravo saugų ir nepertraukiamą didelės spartos lazerinį ryšį tarp dviejų karinių laivų Baltijos jūroje.
Be to, 2025 m. lapkritį bendrovė pranešė, kad kartu su Danija ir EKA statys savo optinio ryšio žemės stotį Grenlandijoje. Ši stotis bus reikšminga globalios optinio ryšio infrastruktūros dalis, suteikianti valstybinių ir komercinių palydovų tinklų operatoriams prieigą prie spartesnio ir saugesnio ryšio paslaugų arkties regione.
