Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 m. lietuviai internetu aktyviausiai naudojosi informacijos paieškai ir naujienų skaitymui bei bendravimui su kitais žmonėmis. Kiek rečiau, bet vis dar labai plačiai, internetas buvo naudojamas finansinėms paslaugoms ir pirkimui internetu, o mažiausiai – mokymuisi ir pilietiniam dalyvavimui. Taip pat pastebimas augantis susidomėjimas dirbtinio intelekto įrankiais, kurie vis dažniau naudojami kasdienėms užduotims ir darbui.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
79 procentai lietuvių pernai internetu naudojosi siekdami skaityti naujienas ir gauti informaciją. Palyginimui, Europos sąjungos (ES) vidurkis šioje srityje siekia 66 procentus. Vos vienu procentiniu punktu mažiau – 78 procentai lietuvių – internetą naudojo bendravimui vaizdo skambučiais, o 77 proc. – bendravimui per tokias programėles kaip „Messenger“ ar „WhatsApp“.
2025 m. internetą prekėms pirkti naudojo 68 proc. lietuvių. Nors šis rodiklis dar šiek tiek atsilieka nuo ES vidurkio (74 proc.), Lietuva aiškiai lenkia dalį Pietų ir Rytų Europos valstybių ir patenka į vidurinę–aukštesnę ES šalių grupę pagal e. prekybos aktyvumą.
Tuo tarpu pagal „Eurostat“ duomenis pernai tik 30 proc. lietuvių internetu naudojosi mokymosi tikslais.
Kaip pastebi interneto technologijų ekspertas, vienos pirmųjų interneto tiekimo įmonių Lietuvoje „Etanetas“ vadovas Artur Stefanovič, naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau yra užtikrintai peržengusi etapą, kai pagrindinis iššūkis buvo pats interneto prieinamumas.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje pernai internetas buvo prieinamas net 90 proc. namų ūkių. Tai labai aiškiai parodo žmonių pasirinkimų tendencijas. Internetas dažniausiai naudojamas ten, kur matoma aiški kasdienė nauda – informacijos paieškai, bendravimui ar finansiniams reikalams. Tuo tarpu mokymasis ar pilietinis dalyvavimas internete vis dar lieka nišinėmis veiklomis“, – sako A. Stefanovič.
Eksperto teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad „Eurostat“ 2025 m. duomenys pirmą kartą parodė, jog pagrindinė priežastis, kodėl dalis žmonių nesinaudoja internetu, yra ne technologijų trūkumas, o poreikio nematymas. Pavyzdžiui, 6 proc. lietuvių teigė, kad nesinaudoja internetu, nes nemato tam poreikio.
Kitaip tariant, problema dažniau slypi ne ryšio kokybėje, o supratime, kam skaitmeniniai sprendimai gali būti naudingi kasdieniame gyvenime.
Dvipusis dirbtinio intelekto vaidmuo
A. Stefanovič teigimu, supratimas, kodėl reikalingi skaitmeniniai įrankiai, ypač išryškėja kalbant apie dirbtinį intelektą. Nors naujausi 2025 m. „Eurostat“ duomenys rodo sparčiai augantį dirbtinio intelekto įrankių naudojimą visoje Europos Sąjungoje, didelė dalis gyventojų vis dar teigia jų nenaudojantys, nes nemato praktinės naudos arba neturi pakankamai žinių, kaip šie įrankiai galėtų palengvinti darbą ar buitines užduotis.
Pavyzdžiui, remiantis „Eurostat“ duomenimis, dirbtinį intelektą paveikslėliams, vaizdo įrašams ir kitai informacijai kurti pernai bent kartą naudojo kiek daugiau nei 35 proc. 16–74 metų lietuvių – tai keliais procentiniais punktais viršija ES vidurkį. Kita vertus, 39 proc. lietuvių teigė dirbtinio intelekto nenaudoję, nes nematė tam poreikio.
Pasak bendrovės „Etanetas“ vadovo, būtent čia atsiveria naujas skaitmeninės transformacijos etapas.
„Jeigu anksčiau kalbėjome apie greitesnį internetą ar platesnį tinklą, dabar vis daugiau kalbame apie turinį ir paslaugas. Dirbtinis intelektas gali tapti tuo lūžio tašku, kuris paskatins žmones internetu naudotis ne tik skaitymui ar bendravimui, bet ir mokymuisi, darbo procesų optimizavimui ar kūrybai. Svarbiausia, kad žmonės tame matytų naudą – gautų pakankamai informacijos, kas yra dirbtinis intelektas ir kaip jis gali palengvinti kasdienybę“, – sako jis.
Eksperto teigimu, žvelgiant į ateitį, Lietuva turi geras prielaidas neatsilikti nuo ES lyderių pagal dirbtinio intelekto naudojimą tarp gyventojų. Eilę metų aukštame lygyje išsilaikantis spartus internetas ir intensyvus kasdienis naudojimasis internetu sudaro sąlygas tam, kad pažangesnės technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, artimiausiais metais taptų nebe išimtimi, o kasdieniu įrankiu vis platesnei visuomenės daliai.
