Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), atlikusi naujausią fiksuoto šviesolaidinio interneto rinkos analizę, keičia didmeninės prieigos reguliavimą. Institucija konstatuoja, kad dalyje Lietuvos rinka jau veikia pakankamai konkurencingai ir gali būti palikta be papildomų įpareigojimų. Tačiau didesnėje šalies dalyje reguliavimas išlieka būtinas.
Nuo šiol didmeninė vietinė prieiga prie šviesolaidinių tinklų, įskaitant virtualią didmeninę prieigą (VULA), bus reguliuojama tik 36 savivaldybėse, kur konkurencija dar nėra pakankama. Likusiose 24-ose savivaldybėse reguliavimas panaikinamas.
Tarp savivaldybių, kur rinka laikoma konkurencinga, yra Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestai, taip pat dalis Vakarų bei Šiaurės Lietuvos regionų, kur stiprias pozicijas turi regioniniai tinklų operatoriai.
Tai – reikšmingiausias pastarųjų metų pokytis Lietuvos fiksuoto ryšio reguliavime.
Rinka stiprėjo, bet nevienodai
Per pastaruosius kelerius metus konkurencija rinkoje gerokai padidėjo. Jei 2019 m. veiksminga konkurencija buvo nustatyta tik dviejose Lietuvos savivaldybėse, dabar ji stebima jau 24-ose.
Šiose teritorijose vartotojus pasiekia keli nepriklausomi tinklai, operatoriai dubliuoja infrastruktūrą, o vieno tiekėjo įtaka nebėra kritinė.
Tačiau 36 savivaldybėse situacija kitokia. Nustatyta, kad ten „Telia Lietuva“ turi didelę įtaką rinkoje, o alternatyvių tinklų išvystymas dar nėra pakankamas.
RRT pirmininkė Jūratė Šovienė teigia, kad reguliuotojas sąmoningai pereina prie tikslingesnio modelio.
„Reguliavimas turi būti taikomas ten, kur jo reikia. Ten, kur konkurencija jau veikia, pertekliniai įpareigojimai gali net stabdyti investicijas. Todėl pereiname prie selektyvaus modelio – reguliuojame tik tas teritorijas, kur rinkos struktūra dar neleidžia susiformuoti veiksmingai konkurencijai“, – sako ji.
Be šių pokyčių, panaikinamas ir didmeninės centrinės prieigos (DCP) reguliavimas. 36 savivaldybėse numatytas pereinamasis laikotarpis, kad operatoriai galėtų persiorientuoti į kitus didmeninės prieigos modelius.
Nebebus reguliuojamos ir varinės technologijos – rinka galutinai pereina prie šviesolaidinių sprendimų.
„Telia“ infrastruktūra išliks reguliatoriaus dėmesio centre
Nors dalyje savivaldybių mažėja didmeninės prieigos reguliavimas, esminis infrastruktūros elementas – ryšių kabelių kanalų sistema (RKKS) – ir toliau bus reguliuojamas visoje Lietuvoje.
Tai fizinė infrastruktūra, per kurią alternatyvūs operatoriai gali tiesti savo kabelius ir teikti paslaugas vartotojams. RRT duomenimis, šioje infrastruktūros rinkoje „Telia Lietuva“ valdo daugiau nei 93 proc. kanalų sistemos ir laikoma turinčia didelę įtaką rinkoje. Dėl to reguliavimas čia išlieka būtinas.
„Telia“ ir toliau privalės suteikti prieigą prie kanalų sistemos, skelbti infrastruktūros duomenis, sudaryti galimybę atlikti techninių galimybių tyrimus ir pagrįsti atsisakymus suteikti prieigą.
Jei operatorius susidurtų su vilkinimu ar atsisakymu, jis galės kreiptis į RRT.
„Alternatyviems operatoriams sprendimas sukuria dvi plėtros kryptis: investuoti į savo infrastruktūrą, naudojantis „Telia“ kanalų sistema visoje Lietuvoje, arba 36 savivaldybėse naudotis reguliuojama didmenine prieiga ir teikti paslaugas vartotojams“, – sako J. Šovienė.
Praktikoje tai turėtų reikšti daugiau pasirinkimo vartotojams ir spartesnį internetą.
Investicijų dilemą spręs „reguliavimo atostogos“
RRT analizė parodė, kad pastaraisiais metais investicijos į šviesolaidinę infrastruktūrą daugiausia buvo koncentruojamos ten, kur rinka jau stipri – didesniuose miestuose ar ekonomiškai patraukliose teritorijose. Tokiose vietovėse tinklai dažnai dubliuoti, konkuruojant dėl tų pačių vartotojų.
Mažesni miestai ir rečiau apgyvendintos vietovės investuotojams liko mažiau patrauklios: grąžos laikotarpis ilgesnis, rizika didesnė. Dėl to infrastruktūros plėtra vystėsi netolygiai.
Siekiant pakeisti situaciją, numatomos vadinamosios „reguliavimo atostogos“ naujai statomiems tinklams. Jos bus taikomos didelę įtaką rinkoje turinčiam operatoriui – „Telia Lietuva“ – investuojant į naują infrastruktūrą tam tikrose teritorijose. Tokiu atveju prie naujai pastatyto tinklo laikinai nebus taikomi didmeninės prieigos įpareigojimai.
Šis laikotarpis truks iki sekančio rinkos tyrimo metu priimtų sprendimų, bet ne trumpiau nei 5 metus nuo tinklo įrengimo. Vėliau gali būti taikomas įprastas reguliavimas.
Reguliuotojo vertinimu, tokia laikina išimtis turėtų sumažinti investicijų riziką ir paskatinti plėtrą mažiau patraukliose teritorijose. Ilgainiui tai turėtų prisidėti prie tvaresnės, infrastruktūra grindžiamos konkurencijos.
