Be kvantinės fizikos šiandien sunku paaiškinti daugelį fizikinių tyrimų. Jos ekspertas Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto profesorius Gediminas Juzeliūnas juokdamasis pripažįsta, kad šios srities – bent jau kol kas – tiesiog neįmanoma perprasti. Nors mes galime numatyti ir stebėti kvantinius reiškinius, jų priežastys tebėra už mūsų žinojimo ribų. Šis paradoksas bus viena diskusijų temų spalio 9–10 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ (angl. „Human and More-than-human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“), kurią inicijuoja Masačusetso technologijos institutas (MIT) ir Lietuvos konsorciumo partneriai, tarp jų – ir VU.
Komplikuotas kvantinis pasaulis
VU išskirtinis profesorius Gediminas Juzeliūnas šioje konferencijoje skaitys pranešimą „Kvantinės technologijos ir šaltieji atomai“. Jis sako, kad pasirinkdamas temą, ko gero, bus padaręs klaidą, nes kalbėti populiariai apie kvantinę fiziką – tikras galvos skausmas.
„Klasikinėje fizikoje viskas veikia daug paprasčiau. Žinai, kad turi štai tokio svorio kamuoliuką, ir jeigu jį numesi tam tikra trajektorija, tai jis nukris nesunkiai apskaičiuojamoje vietoje. Šie dėsniai tokie aiškūs, kad gali apskaičiuoti net ir kosminių laivų judėjimą. Kvantinėje erdvėje nieko panašaus nepavyks, negalima griežtai nusakyti kvantinės dalelės trajektorijos, nes kvantinėje fizikoje galioja Heisenbergo neapibrėžtumo principas. Netgi yra toks posakis, kad jeigu kažką gali suvokti protu, tai reiškia, jog tai nėra kvantinio pasaulio dalykas“, – pasakoja VU Fizikos fakulteto profesorius.
Kaip suprantamai kalbėti apie nesuprantamus dalykus?
Konferencijoje bus nagrinėjamos sudėtingos ir kompleksiškos temos. Pavyzdžiui, kaip kurti ateities technologijas, kurios prisitaikytų prie žmogaus ir gamtos poreikių, skatintų atsparumą ir darną. Tai tobula erdvė išgirsti, kaip pasaulinio lygio mokslas gali keisti kasdienį gyvenimą – nuo sveikatos apsaugos iki miestų, kuriuose gyvename, nuo švietimo iki klimato kaitos sprendimų.
Kitaip tariant, nebus bėgama ir nuo tokių sudėtingų temų kaip kvantinė fizika. Net jeigu kvantinių dėsnių suprasti neįmanoma, juk be jos visa šiuolaikinė fizika ir ja paremtos technologijos negalimos. Kaip sako prof. G. Juzeliūnas, vienur sistemų kvantinės savybės pasireiškia labiau, kitur ne taip akivaizdžiai, bet kvantinės fizikos pėdsakų rasime visur.
Pašnekovas įsitikinęs, kad kvantinį pasaulį mums sunku priimti. Juk mes gyvename klasikiniame pasaulyje, o kvantinis pasaulis visai kitoks, tad kiekvieno mokslininko įsivaizdavimas, kaip jis atrodo, yra skirtingas. Konferencijoje mokslininko tikslas ir bus padėti auditorijai susitaikyti su mintimi, kad kvantinio pasaulio paaiškinti neįmanoma.
„Įsivaizduokite, kad ant grindų numetėte monetą. Net į ją nepažiūrėjus aišku, kad moneta nukrito ant vienos arba ant kitos pusės. Tuo tarpu kvantinės monetos būsena paaiškėtų tik atlikus matavimą, iki tol jos būsena būtų neapibrėžta. Gali būti ir taip, kad viena kvantinė moneta yra susijusi su kita kvantine moneta taip, kad abi visada nukrenta vienodai, tačiau nepažiūrėjus į vieną iš monetų neaišku kaip. Tai yra vadinamųjų susietųjų kvantinių būsenų, naudojamų kvantinėje komunikacijoje, pavyzdys. Jos yra protu nesuvokiamos, jas gali tik priimti, o šis procesas yra sunkus. Atrodo, kad jau priimi, bet tada vėl pabandai suprasti ir kankiniesi iš naujo“, – juokauja VU Fizikos fakulteto mokslininkas.
MIT MISTI Lithuania konferencijos, kurią galima drąsiai vadinti vienu svarbiausių šių metų mokslo renginių, tikslas – vienoje vietoje suburti MIT tyrėjus, mokslininkus iš Lietuvos ir pasaulio, verslo bei pramonės lyderius ir pakviesti į diskusiją apie technologinių transformacijų keliamus iššūkius ir galimybes. Tai dalis strateginės partnerystės tarp MIT ir Lietuvos mokslo, švietimo bei inovacijų ekosistemos. Konferencijos sesijose bus aptariami klausimai, susiję su kvantinėmis technologijomis, biotechnologijomis, generatyviniu dirbtiniu intelektu, švietimo ateitimi ir saugumu kibernetinėje erdvėje.
Paieška archyve
