Gama spindulių žybsniai (GRB) yra vieni energingiausių reiškinių Visatoje – trumpi, nuo milisekundžių iki kelių valandų trunkantys aukštos energijos spinduliuotės pliūpsniai. Jie atsiranda dėl katastrofiškų įvykių, pavyzdžiui masyvių žvaigždžių kolapso arba neutroninių žvaigždžių susidūrimų. Taigi pagal prigimtį GRB turėtų būti vienkartiniai reiškiniai: žybsniui įvykus, jo šaltinio nelieka, tad ir žybsnis negali atsikartoti. Bet dabar astronomai aptiko išskirtinį GRB 250702B (skaičiai rodo įvykio datą, o raidė – kelintas jis buvo aptiktas tą dieną), kuris metė iššūkį tokiam paveikslui.
Liepos 2 dieną žybsnis buvo užregistruotas net tris kartus. Tik vėliau paaiškėjo, kad visi trys žybsniai nutiko toje pačioje vietoje, o bendrai gama spinduliuotė truko beveik visą parą, arba 100-1000 kartų ilgiau nei įprasta GRB. Dieną anksčiau rentgeno teleskopas „Einstein Probe“ aptiko spinduliuotės suintensyvėjimą toje pačioje dangaus srityje. Europos pietų observatorijos Labai didelis teleskopas nustatė tikslią žybsnio padėtį ir toje vietoje aptiko nepaprastai raudoną infraraudonųjų spindulių šaltinį. Kiek vėliau „Hubble“ kosminiu teleskopu patvirtinta, kad šaltinis yra ne Paukščių Take, o 1,2 gigaparseko nutolusioje galaktikoje.
Ypač įdomu, kad trys aptikti gama spinduliuotės žybsniai atsikartojo beveik periodiškai – trečiasis žybsnis įvyko po laiko intervalo, kuris yra sveikasis pirmųjų dviejų žybsnių intervalo kartotinis. Tokio periodiškumo anksčiau niekada nebuvo aptikta per pusšimtį GRB tyrimų metų. Tyrėjai siūlo du galimus šio neįprasto elgesio paaiškinimus. Pirmasis – labai neįprasta maždaug 40 Saulės masių žvaigždės mirtis, kai dalis medžiagos lieka prie pat centre susidarančios juodosios skylės ir toliau ją maitina. Antrasis – žvaigždės potvyninis suardymas. Tiesa, pastarasis scenarijus reikalautų labai kompaktiškos žvaigždės, greičiausiai baltosios nykštukės, ir neįprastos juodosios skylės, kurios masė būtų tarpinė tarp gerai žinomų žvaigždinių ir supermasyvių.
Abu variantai būtų beprecedentiniai, taigi bet kuriuo atveju GRB 250702B yra unikalus įvykis. Komanda toliau renka duomenis naudodama įvairius teleskopus, įskaitant James Webb, siekdama patikslinti galaktikos atstumą ir geriau suprasti šio nepaprasto objekto prigimtį.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Astrophysical Journal Letters“.
