Elektronika.lt
 2026 m. gegužės 11 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 11 d. 14:48
Skaitmeninis euras gali išjudinti atsiskaitymų rinką, bet įprastų banko kortelių nepakeis
Gegužės 11 d. 12:08
„Huawei“ Bankoke pristatė „Huawei Watch Fit 5“ išmaniųjų laikrodžių seriją
Gegužės 11 d. 10:21
Diplomas stalčiuje, bet darbo nėra: kas šiandien iš tikrųjų atveria duris į karjerą?
Gegužės 11 d. 08:33
Telefonas sušlapo? Nedarykite šios vienos klaidos – ji kainuoja brangiausiai
Gegužės 10 d. 18:27
Ličio baterijų krizė: kodėl liepsnoja Lietuvos atliekų sektorius?
Gegužės 10 d. 10:16
„Lexus“ pristato pasaulinę premjerą: visiškai naują elektrinį ir šešiavietį TZ serijos SUV
Gegužės 9 d. 18:30
VU fizikai kuria sprendimus, kurie leis dar saugiau ir tiksliau taikyti radiaciją moksle ir medicinoje
Gegužės 9 d. 10:56
Tas pats slaptažodis skirtingoms paskyroms – didelė klaida
Gegužės 8 d. 18:48
„PlayStation 5“ pirkimo gidas: kaip išsirinkti tinkamą konsolę pagal savo poreikius?
Gegužės 8 d. 16:29
Kas trečia Lietuvos įmonė pripažįsta kibernetines grėsmes: kaip suvaldyti jų riziką?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Prasidėjo įspūdinga šviesos revoliucija: sukurta molekulė, galinti pakeisti degalų gamybą visam laikui

Publikuota: 2025-09-27 06:12
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Danielius Mažeikis
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Mokslininkai jau daugelį metų ieško būdų, kaip panaudoti saulės šviesą tam, kad gamintume švarią energiją ir aplinkai draugiškus degalus. Gamta šį procesą atlieka kiekvieną dieną, fotosintezės metu augalai saulės spindulius paverčia energija, reikalinga jų augimui.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Žmonės bandė sukurti kažką panašaus, tačiau iki šiol tokie bandymai dažniausiai buvo sudėtingi ir reikalavo labai stiprios šviesos. Tai reiškė, kad praktinis panaudojimas buvo beveik neįmanomas.

Šveicarijos Bazelio universiteto mokslininkai neseniai paskelbė apie reikšmingą proveržį. Jie sukūrė specialią molekulę, kuri geba veikti kaip mažytė saulės baterija. Ji gali sugerti šviesą, sukaupti elektros energiją ir išlaikyti ją pakankamai ilgai, kad būtų galima panaudoti įvairioms reakcijoms.

Tai itin svarbus žingsnis link to, kad ateityje būtų galima gaminti vandenilį, metanolį ar net aplinkai neutralų sintetinį benziną. Visi šie degalai būtų daug švaresni ir nebeskirtų į atmosferą anglies dioksido.

Kaip veikia ši molekulė?

Ši molekulė yra tarsi mažas įrenginys, sudarytas iš penkių dalių. Vidurinė jos dalis sugeria šviesą, o kitos dalys perduoda ir saugo gautą energiją. Tai primena akumuliatorių, tik labai smulkų ir galingą. Įdomiausia tai, kad molekulė gali sukaupti net keturis elektros krūvius. Tokia energija jau gali būti naudojama naudingoms cheminėms reakcijoms.

Dar vienas privalumas, tai ji veikia prie įprasto šviesos lygio, panašaus į tą, kurį kasdien gauname iš saulės. Tai yra didžiulis žingsnis į priekį, nes anksčiau tokioms technologijoms reikėdavo itin stiprių šviesos šaltinių.

Ankstesni metodai buvo labai sudėtingi, reikėdavo daug šviesos ir kelių vienu metu veikiančių elementų. Naujoji sistema veikia paprasčiau. Ji sugeria šviesą iš eilės, tarsi po vieną žingsnį, ir taip kaupia energiją. Šis procesas leidžia pasiekti neįprastą stabilumą, sukaupti krūviai išlieka pakankamai ilgai, kad spėtų pradėti reikalingas chemines reakcijas. Paprastai tokie krūviai suyra per akimirką, tačiau ši molekulė sugeba juos išlaikyti šimtus kartų ilgiau.

Jei ši technologija bus toliau sėkmingai vystoma, ji gali tapti pagrindu gaminant visiškai švarius degalus. Vandenilis galėtų būti naudojamas automobiliuose vietoje benzino ar dyzelino. Metanolis galėtų padėti kaupti energiją, o sintetinė benzino alternatyva leistų važinėti automobiliais neteršiant atmosferos. Visa tai būtų pasiekta naudojant tik saulės šviesą, be papildomo kuro iš žemės gelmių.

Kelias į ateitį

Žinoma, dar reikia daug tyrimų, kol ši technologija bus pritaikyta praktiškai. Tačiau atradimas rodo, kad einama teisinga kryptimi. Jei žmonėms pavyks plačiai pritaikyti tokias sistemas, ateityje galėsime atsisakyti iškastinio kuro, kuris šiandien yra viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių.

Tai suteiktų galimybę gyventi švaresnėje aplinkoje, kur energija gaminama tiesiogiai iš saulės spindulių. Šveicarijos mokslininkų sukurta molekulė, tai mažas, bet labai reikšmingas žingsnis link naujos energetikos eros.

Ji parodė, kad energiją galima kaupti paprastesniu ir efektyvesniu būdu, panaudojant įprastą saulės šviesą. Šis atradimas atveria kelią ateičiai, kurioje degalus gaminsime ne iš naftos ar dujų, bet iš pačios saulės.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Geležies jonizacija žvaigždžių žybsniuose

Kai iš geležies atomo išmušamas vidinio sluoksnio elektronas, likusieji, stengdamiesi užpildyti tuštumą, paskleidžia 6,4 kiloelektronvoltų energijos rentgeno spinduliuotę. Ši vadinamoji geležies Kα linija yra svarbus diagnostinis įrankis astronomijai.

11 000 naujų egzoplanetų

Egzoplanetų paieška tradiciškai taikosi į ryškias ir dažnai gana artimas žvaigždes, nes jas lengviau stebėti detaliai. Toks planas pasiteisino: šiuo metu jau žinoma virš šešių tūkstančių patvirtintų egzoplanetų. Tačiau, žinoma, planetų esama ne tik prie patogiai ryškių žvaigždžių. Dabar grupė mokslininkų sukūrė naują analizės įrankį.

Kentauro Proksimos artimų tyrimų potencialas

Artimiausia Saulei žvaigždė, Kentauro Proksima, yra vos 1,3 parsekų atstumu nuo mūsų, o aplink ją skrieja bent viena egzoplaneta gyvybinėje zonoje – Proksima b. Visgi šis atstumas yra 250 tūkstančių kartų didesnis, nei tarp Žemės ir Saulės, tad šiuolaikiniams erdvėlaiviams jį įveikti prireiktų dešimčių tūkstantmečių. Visgi yra bent jau teorinis būdas pasiekti šią žvaigždę dar šiame šimtmetyje – pikozondai su lazerinėmis burėmis.

2026 m. gegužė
2026-05-06 13:11
Tyrimas: žmonės pradėjo gerokai mažiau kalbėtis tarpusavyje
2026-05-06 11:51
Lietuvos mokslinių tyrimų duomenims – daugiau matomumo, sąveikumo ir koordinavimo
2026-05-01 20:52
Marso magnetinės uodegos plazdėjimas
2026 m. balandis
2026-04-30 17:19
Dirbtinis intelektas užplūdo internetą: 35 % pastaraisiais metais atsiradusių svetainių sukurta neuroninių tinklų
2026-04-30 07:33
Kaip šalti protuberantai išgyvena karštame vainike
2026-04-29 14:58
Asteroidų medžiotojo dr. Kazimiero Černio vardu pavadintas asteroidas
2026-04-29 11:37
Regolitas kaip statybinė medžiaga
2026-04-28 08:22
Nauja virtuali dulkėta Visata
2026-04-27 17:07
KTU mokslininkams įteiktos prestižinės Lietuvos mokslų akademijos premijos
2026-04-27 08:26
Juodoji skylė atsirado anksčiau už savo galaktiką
2026-04-26 09:16
Tvirčiausias pirmųjų žvaigždžių signalas
2026-04-24 17:30
Sudraskytos žvaigždės likučių judėjimas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama