Elektronika.lt
 2026 m. gegužės 11 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 11 d. 20:20
Elektromobiliai kasdienybėje: ekspertas paneigia populiariausius mitus
Gegužės 11 d. 18:42
Vasarą dirbate ne iš biuro? Nepatikrintas ryšys gali sukelti nesklandumų
Gegužės 11 d. 16:29
Pamatyti tai, kas nepastebėta: kaip žvaigždžių spiečiai padeda atkurti galaktikų istoriją
Gegužės 11 d. 14:48
Skaitmeninis euras gali išjudinti atsiskaitymų rinką, bet įprastų banko kortelių nepakeis
Gegužės 11 d. 12:08
„Huawei“ Bankoke pristatė „Huawei Watch Fit 5“ išmaniųjų laikrodžių seriją
Gegužės 11 d. 10:21
Diplomas stalčiuje, bet darbo nėra: kas šiandien iš tikrųjų atveria duris į karjerą?
Gegužės 11 d. 08:33
Telefonas sušlapo? Nedarykite šios vienos klaidos – ji kainuoja brangiausiai
Gegužės 10 d. 18:27
Ličio baterijų krizė: kodėl liepsnoja Lietuvos atliekų sektorius?
Gegužės 10 d. 10:16
„Lexus“ pristato pasaulinę premjerą: visiškai naują elektrinį ir šešiavietį TZ serijos SUV
Gegužės 9 d. 18:30
VU fizikai kuria sprendimus, kurie leis dar saugiau ir tiksliau taikyti radiaciją moksle ir medicinoje
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Spalio konferencijoje – pasaulinio lygio ekspertai iš Masačusetso technologijos instituto ir Lietuvos

Publikuota: 2025-09-09 16:15
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Kauno technologijos universitetas

Dirbtinis intelektas, klimato kaita, Lietuvos gynybos stiprinimas, skaitmenizacija ir gyvenimui tinkamų miestų kūrimas – tai tik kelios iš šiandienos aktualiausių temų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Šias temas nagrinės Lietuvos ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) ekspertai rudenį vyksiančioje konferencijoje „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“.

„Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“

Konferencija vyks spalio 9–10 dienomis Vilniuje ir Kaune. Ją organizuoja dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumas, kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Renginys vyksta pasirašius bendradarbiavimo sutartį su MIT Tarptautinių studijų centru bei MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa.

Konferencijoje dalyvaus Lietuvos ir MIT mokslininkai, taip pat Lietuvos verslo ir pramonės atstovai, kurie diskutuos apie technologinių transformacijų iššūkius. Bus nagrinėjamos aktualiausios temos, susijusios su kvantinėmis technologijomis, atspariais miestais, energetika, biotechnologijomis, švietimu ir kitomis sritimis.

„Ši konferencija į vieną erdvę suburs mokslininkus, akademinę bendruomenę, politikos ir pramonės lyderius. Ji tampa pradžia ilgalaikei partnerystei, kuri stiprins Lietuvos mokslą, skatins inovacijas ir atvers naujas erdves mūsų talentams bendradarbiauti su JAV mokslininkais“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.

MIT yra pasauliniu mastu pripažintas mokslo ir inovacijų lyderis. Universiteto alumnų ir darbuotojų gretose – daugiau kaip 100 Nobelio premijos laureatų, per 80 „MacArthur“ stipendininkų, apie 20 Tiuringo premijos laureatų ir daug kitų prestižinių apdovanojimų laimėtojų. 2024 metais MIT tyrėjai užregistravo daugiau nei 600 naujų JAV patentų ir įsteigė daugiau nei 20 įmonių, naudodamiesi MIT intelektine nuosavybe.

Dėmesys naujoms idėjoms

Ši tarpdisciplininė konferencija siekia geriau suprasti sudėtingas technologijas, aptariant teisingumo ir gerovės prielaidas, būtinas sambūviui. Dalyviai dalinsis žiniomis ir ieškos būdų, kaip kurti ateitį, kurioje žmonės, technologijos ir gamta darniai sugyvena. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas naujoms idėjoms – kaip pereiti nuo vien tik „išmaniųjų“ technologijų prie juslių turinčių ir savarankiškai besimokančių sistemų. Kitaip tariant, bus ieškoma metodų, kaip kurti technologijas, kurios ne tik vykdo komandas, bet ir prisitaiko prie žmogaus bei atsižvelgia į aplinką, išlaikant žmogų pagrindiniu kūrėju ir naudotoju.

MIT delegacijai vadovaus Tarptautinės veiklos prorektorius prof. Duane Boning, atvyksiantis su daugiau nei dešimčia dėstytojų ir tyrėjų.

Antrąją konferencijos dieną dalyviai galės prisijungti prie vienos iš keturių diskusijų grupių, kuriose bus svarstomos strategiškai svarbios temos bei aptariamos ilgalaikio ir platesnio bendradarbiavimo tarp MIT ir Lietuvos galimybės. Diskusijų tikslas – parengti rekomendacijas politikos formuotojams ir prisidėti prie Lietuvos strateginių tikslų stiprinimo.

Sutartis su pasaulinės reikšmės mokslo ir inovacijų lyderiu

Šis renginys vyksta po to, kai šių metų pradžioje buvo pasirašyta sutartis tarp MIT Tarptautinių studijų centro, MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) ir dvylikos Lietuvos mokslo bei verslo partnerių. Šiuo metu planuojamos bendradarbiavimo formos – studentų praktikos Lietuvoje ir ankstyvosios stadijos mokslinių tyrimų stipendijos.

Tikimasi, kad šie ryšiai gali atverti daug galimybių – dalyvavimas MIT MISTI programoje sustiprins Lietuvos reputaciją ir matomumą kaip inovacijų ir technologijų centrą, padės kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas, modernizuos šalies švietimo sistemą, diegiant inovatyvius mokymo metodus.

Pasak menininko ir MIT profesoriaus Gedimino Urbono, MIT įsitraukimas į bendradarbiavimą su Lietuva sujungia pasaulinio lygio kompetencijas su gyvybinga vietos tyrimų kultūra ir suteikia Lietuvos inovacijoms pasaulinę sceną.

„Suburdami MIT mokslininkus su Lietuvos partneriais, kartu kuriame žinias, spartiname proveržius ir ugdome talentus sunkiausiems pasaulio iššūkiams. Kaip menininkas, matau tai kaip bendrą įvairių intelektų laboratoriją – vietą, kurioje mokslas, technologijos, menai ir humanitariniai mokslai susitinka kaip lygūs partneriai, formuodami vertybes, stiprindami demokratinį gyvenimą ir ieškodami praktinių kelių į teisingesnes ir gyvybingesnes ateitis“, – sako prof. Urbonas.

Žaidimas ekologiniams iššūkiams spręsti

Konferencijos metu Lietuvos studentai turės galimybę išbandyti unikalų įrankį – žaidimą, skirtą tvarumo žinioms ugdyti. Tarptautinį pripažinimą pelnę Lietuvos menininkai ir MIT tyrėjai Nomeda bei Gediminas Urbonai kartu su Prancūzijos mokslininkais sukūrė vaidmenų žaidimą „Wetland.games“. Jo tikslas – stiprinti ekosistemų suvokimą ir skatinti tvarumą. Dalyviai, prisiimdami įvairius vaidmenis, tyrinėja pelkes kaip kolektyvinio intelekto sistemą ir ieško bendrų sprendimų, spręsdami ekologines, socialines ir kitas tarpusavio priklausomybes.

Konferenciją „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti “ organizuoja Lietuvos konsorciumas, ją remia Lietuvos mokslo taryba.

Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.

Registracija – privaloma.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Geležies jonizacija žvaigždžių žybsniuose

Kai iš geležies atomo išmušamas vidinio sluoksnio elektronas, likusieji, stengdamiesi užpildyti tuštumą, paskleidžia 6,4 kiloelektronvoltų energijos rentgeno spinduliuotę. Ši vadinamoji geležies Kα linija yra svarbus diagnostinis įrankis astronomijai.

11 000 naujų egzoplanetų

Egzoplanetų paieška tradiciškai taikosi į ryškias ir dažnai gana artimas žvaigždes, nes jas lengviau stebėti detaliai. Toks planas pasiteisino: šiuo metu jau žinoma virš šešių tūkstančių patvirtintų egzoplanetų. Tačiau, žinoma, planetų esama ne tik prie patogiai ryškių žvaigždžių. Dabar grupė mokslininkų sukūrė naują analizės įrankį.

Kentauro Proksimos artimų tyrimų potencialas

Artimiausia Saulei žvaigždė, Kentauro Proksima, yra vos 1,3 parsekų atstumu nuo mūsų, o aplink ją skrieja bent viena egzoplaneta gyvybinėje zonoje – Proksima b. Visgi šis atstumas yra 250 tūkstančių kartų didesnis, nei tarp Žemės ir Saulės, tad šiuolaikiniams erdvėlaiviams jį įveikti prireiktų dešimčių tūkstantmečių. Visgi yra bent jau teorinis būdas pasiekti šią žvaigždę dar šiame šimtmetyje – pikozondai su lazerinėmis burėmis.

2026 m. gegužė
2026-05-06 13:11
Tyrimas: žmonės pradėjo gerokai mažiau kalbėtis tarpusavyje
2026-05-06 11:51
Lietuvos mokslinių tyrimų duomenims – daugiau matomumo, sąveikumo ir koordinavimo
2026-05-01 20:52
Marso magnetinės uodegos plazdėjimas
2026 m. balandis
2026-04-30 17:19
Dirbtinis intelektas užplūdo internetą: 35 % pastaraisiais metais atsiradusių svetainių sukurta neuroninių tinklų
2026-04-30 07:33
Kaip šalti protuberantai išgyvena karštame vainike
2026-04-29 14:58
Asteroidų medžiotojo dr. Kazimiero Černio vardu pavadintas asteroidas
2026-04-29 11:37
Regolitas kaip statybinė medžiaga
2026-04-28 08:22
Nauja virtuali dulkėta Visata
2026-04-27 17:07
KTU mokslininkams įteiktos prestižinės Lietuvos mokslų akademijos premijos
2026-04-27 08:26
Juodoji skylė atsirado anksčiau už savo galaktiką
2026-04-26 09:16
Tvirčiausias pirmųjų žvaigždžių signalas
2026-04-24 17:30
Sudraskytos žvaigždės likučių judėjimas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama