Marsas turi atmosferą, tiesa, ji šimtą kartų retesnė už žemiškąją. Visgi ten irgi formuojasi debesys, daugiausiai sudaryti iš vandens ledo. Jų forma ir tankis keičiasi tiek per parą, tiek kintant metų laikams. Ilgą laiką debesys buvo stebimi vietinio vidurdienio ir popietės laikotarpiu, kai jie paprastai būna ploniausi. Dabar JAE Marso misijos orbitinis zondas pirmą kartą leido stebėti Marso debesis visą parą.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Tyrėjai analizavo beveik dvejų Marso metų duomenis, surinktus infraraudonųjų spindulių spektrometru (EMIRS), ir aptiko aiškų debesų storio ir gausos svyravimą per parą. Nakties metu debesys paprastai būna du kartus storesni nei vidurdienį, o didžiausias jų tankis pasiekiamas ankstų rytą ir vakare. Ypač stori debesys formuojasi šaltojo sezono metu, kai Marsas labiausiai nutolęs nuo Saulės. Tuo metu debesų juosta susidaro arti planetos pusiaujo. Šiuo periodu optinis debesų tankis (sugeriamos šviesos dalis) svyruoja nuo 0,5 rytinio piko metu iki 0,15 vidurdienį. Rytinis debesų tankumo pikas dažniausiai įvyksta, kai Saulė pakilusi apie 15 laipsnių virš horizonto, tačiau tai priklauso nuo platumų ir sezonų.
Šie paros ciklai atitinka modelius, kuriuose debesų formavimuisi pagrindinę įtaką daro šiluminiai potvyniai atmosferoje. Debesų pasiskirstymas erdvėje taip pat keičiasi paros metu: vidurdienį formuojasi debesys prie aukščiausių ugnikalnių, jie storėja popiet bei vakare; vakariniai debesys pasiskirsto plačiau arti pusiaujo, o rytiniai debesys daugiausiai matomi Tarsidės regione. Nakties debesys yra ypač svarbūs Marso klimato sistemai, nes jie veikia šilumos pasiskirstymą ir vandens apykaitą atmosferoje.
Šie pirmieji išsamūs nakties debesų stebėjimai padės patikrinti atmosferos modelius. Duomenys taip pat atskleidžia, kad debesų formavimąsi stipriai veikia paviršiaus reljefo ypatybės, ypač ugnikalniai ir dideli baseinai.
Tyrimas publikuotas „Journal of Geophysical Research: Planets“.
