Elektromobilių baterijos yra vienas brangiausių jų konstrukcijos elementų. Dėl to inžinieriai visame pasaulyje ieško būdų, kaip pailginti jų tarnavimo laiką arba kaip efektyviai panaudoti jau naudotas baterijas antrą kartą. Šia kryptimi dirbantys JAV mokslininkai pristatė strategiją, kuri, kaip teigiama, pasiekia puikių rezultatų, tai net iki 92 procentų baterijose esančių metalų gali būti sėkmingai atgauta ir panaudota iš naujo.
Asociatyvi nuotr.
Tyrimą atliko Vusterio politechnikos instituto specialistai, vadovaujami profesoriaus Yano Wango. Jie sukūrė hidrometalurginį metodą, leidžiantį atkurti vertingus komponentus iš naudotų ličio jonų akumuliatorių. Tokia technologija gali tapti svarbiu žingsniu link tvaresnio ir efektyvesnio energijos kaupimo sprendimų ateityje.
Šiandien ličio jonų baterijos naudojamos ne tik elektromobiliuose, bet ir mobiliojoje elektronikoje bei atsinaujinančios energijos sistemose. Tačiau jų gamyba pareikalauja ne tik ličio, bet ir kitų ribotų išteklių, tokių kaip kobaltas, manganas ar nikelis.
Šių medžiagų išgavimas ne tik brangus, bet ir daro žalingą poveikį aplinkai. Todėl mokslininkai ieško sprendimų, kaip iš panaudotų baterijų susigrąžinti vertingus elementus ir iš jų pagaminti naujus energijos kaupimo įrenginius.
Wango komandos sukurta technologija leidžia išgauti ir perdirbti naudotų baterijų katodinius miltelius. Iš jų galima vėl gaminti naujus katodus, kurie naudojami naujoms baterijoms surinkti. Tai ne tik mažina gamybos sąnaudas, bet ir leidžia sumažinti poveikį aplinkai.
Įspūdingi praktiniai rezultatai
Eksperimentai parodė, kad iš perdirbtų medžiagų pagamintos baterijos išlaiko 88 procentus savo pradinės talpos po 500 įkrovimo ciklų, o po 900 ciklų, tai daugiau nei 85 procentus. Tokie rezultatai rodo, kad perdirbtos medžiagos nenusileidžia naujoms savo efektyvumu. Be to, naudojant šį metodą suvartojama apie 8,6 procento mažiau energijos nei įprastais gamybos būdais, o išmetamo anglies dioksido kiekis sumažinamas 13,9 procento.
Šie skaičiai leidžia manyti, kad technologija gali tapti svarbiu sprendimu siekiant mažinti išteklių švaistymą ir prisidėti prie kovos su klimato kaita. Tuo pačiu tai ir atsakas į vis didėjantį poreikį užtikrinti patikimą ir aplinkai draugišką elektros energijos saugojimą.
Ilgalaikė nauda energetikai ir aplinkai
Nors metodas dar tik testuojamas laboratorijose ir iki masinės gamybos liko nemažai žingsnių, jo perspektyvos yra išties daug žadančios. Ši technologija leidžia ne tik sumažinti priklausomybę nuo ribotų žemės išteklių, bet ir suteikia baterijoms antrą gyvenimą, taip mažinant atliekų kiekį ir sąnaudas.
Ilgainiui tokie sprendimai gali tapti neatsiejama elektromobilių ir atsinaujinančios energetikos grandinės dalimi. Kai kalbame apie tvarią ateitį, akumuliatorių perdirbimo pažanga, tai žingsnis teisinga kryptimi, jungiantis mokslą, aplinkosaugą ir technologijų pažangą.
