Elektronika.lt
 2026 m. gegužės 11 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 11 d. 20:20
Elektromobiliai kasdienybėje: ekspertas paneigia populiariausius mitus
Gegužės 11 d. 18:42
Vasarą dirbate ne iš biuro? Nepatikrintas ryšys gali sukelti nesklandumų
Gegužės 11 d. 16:29
Pamatyti tai, kas nepastebėta: kaip žvaigždžių spiečiai padeda atkurti galaktikų istoriją
Gegužės 11 d. 14:48
Skaitmeninis euras gali išjudinti atsiskaitymų rinką, bet įprastų banko kortelių nepakeis
Gegužės 11 d. 12:08
„Huawei“ Bankoke pristatė „Huawei Watch Fit 5“ išmaniųjų laikrodžių seriją
Gegužės 11 d. 10:21
Diplomas stalčiuje, bet darbo nėra: kas šiandien iš tikrųjų atveria duris į karjerą?
Gegužės 11 d. 08:33
Telefonas sušlapo? Nedarykite šios vienos klaidos – ji kainuoja brangiausiai
Gegužės 10 d. 18:27
Ličio baterijų krizė: kodėl liepsnoja Lietuvos atliekų sektorius?
Gegužės 10 d. 10:16
„Lexus“ pristato pasaulinę premjerą: visiškai naują elektrinį ir šešiavietį TZ serijos SUV
Gegužės 9 d. 18:30
VU fizikai kuria sprendimus, kurie leis dar saugiau ir tiksliau taikyti radiaciją moksle ir medicinoje
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Žemė siunčia savo buvimo vietą net ir ateiviams

Publikuota: 2025-08-07 12:21
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Danielius Mažeikis
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Nauji moksliniai tyrimai atskleidžia, kad Žemė, pasitelkdama civilinių oro uostų ir karinių radarų sistemas, netyčia siunčia elektromagnetinius signalus į kosmosą. Nors šie signalai skirti orlaivių stebėjimui ir saugumui, jų sklaida gali būti pastebima net už kelių šimtų šviesmečių nuo mūsų planetos, jei stebėtojai turi panašaus jautrumo radijo teleskopus, kaip ir naudojami Žemėje.

Žemė siunčia savo buvimo vietą net ir ateiviams

Tyrimas, pristatytas Karališkosios astronomų draugijos Nacionaliniame astronomijos susitikime 2025 metais Durhame, parodė, kad tokie dideli tarptautiniai oro uostai kaip Heathrow, Gatwick ar Niujorko JFK generuoja stiprius signalus, kurie gali būti suvokiami kaip gyvybės ženklai technologijų turinčioms civilizacijoms kitose žvaigždžių sistemose.

Naudodami skaitmenines simuliacijas, mokslininkai sekė, kaip radarų signalai sklinda per kosmosą. Jie analizavo, ar šie signalai būtų aptinkami iš tokių žvaigždžių sistemų kaip Barnardo žvaigždė ar AU Mikroskopijos sistema. Buvo nustatyta, kad bendras radijo bangų stiprumas, sklindantis iš civilinių radarų sistemų, siekia apie du kvadrilijonus vatų. Toks signalas galėtų būti užfiksuotas net 200 šviesmečių atstumu, naudojant pažangius teleskopus.

Palyginimui, artimiausia galimai tinkama gyvybei planeta Proksima Kentauro b yra vos už keturių šviesmečių nuo Žemės. Tačiau net ir pažangiausi žmonijos kosminiai laivai iki jos keliautų tūkstančius metų.

Kariniai radarai dar labiau pastebimi

Skirtingai nei civiliniai radarai, kariniai įrenginiai spinduliuoja koncentruotus signalus, primenančius švyturio šviesos srautą. Šie signalai yra kryptingi ir dar galingesni tam tikruose dangaus sektoriuose. Tyrimo autoriai teigia, kad tokių signalų stiprumas kai kuriose erdvės vietose gali būti net šimtą kartų didesnis nei įprastų radarų. Pasak tyrėjų, stebint tokius signalus iš tolimų planetų, jie atrodytų akivaizdžiai dirbtiniai.

Tyrimo rezultatai rodo, kad bet kuri technologiškai pažengusi civilizacija, turinti sudėtingą aviacijos sistemą, gali netyčia skleisti signalus, kurie tampa technopėdsakais. Tai reiškia, kad net ir be sąmoningo noro komunikuoti, mūsų planetos veikla jau gali būti matoma iš kosmoso kaip ženklas, jog čia egzistuoja protinga gyvybė.

Be to, ši analizė padeda astronomams efektyviau ieškoti kitų civilizacijų, stebint panašius signalus iš tolimų žvaigždžių sistemų. Ji taip pat prisideda prie supratimo, kaip mūsų pačių technologijos daro įtaką aplinkai už Žemės ribų.

Ateities sprendimai ir praktinė nauda

Pasak tyrimo bendraautorių, sukurti metodai gali būti naudingi ne tik ieškant ateivių, bet ir stebint kosmoso aplinką, gerinant ryšio saugumą ar net ginantis nuo galimų pavojų iš kosmoso. Suvokdami, kaip mūsų signalai sklinda į kosmosą, mokslininkai gali kurti efektyvesnius ir mažiau „triukšmingus“ radarus ateityje.

Šis darbas parodo, kad net netyčiniai technologiniai pėdsakai gali tapti svarbia informacija tiek ieškant atsakymo į klausimą, ar esame vieni Visatoje, tiek kuriant tvaresnę ir saugesnę technologijų plėtrą.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Geležies jonizacija žvaigždžių žybsniuose

Kai iš geležies atomo išmušamas vidinio sluoksnio elektronas, likusieji, stengdamiesi užpildyti tuštumą, paskleidžia 6,4 kiloelektronvoltų energijos rentgeno spinduliuotę. Ši vadinamoji geležies Kα linija yra svarbus diagnostinis įrankis astronomijai.

11 000 naujų egzoplanetų

Egzoplanetų paieška tradiciškai taikosi į ryškias ir dažnai gana artimas žvaigždes, nes jas lengviau stebėti detaliai. Toks planas pasiteisino: šiuo metu jau žinoma virš šešių tūkstančių patvirtintų egzoplanetų. Tačiau, žinoma, planetų esama ne tik prie patogiai ryškių žvaigždžių. Dabar grupė mokslininkų sukūrė naują analizės įrankį.

Kentauro Proksimos artimų tyrimų potencialas

Artimiausia Saulei žvaigždė, Kentauro Proksima, yra vos 1,3 parsekų atstumu nuo mūsų, o aplink ją skrieja bent viena egzoplaneta gyvybinėje zonoje – Proksima b. Visgi šis atstumas yra 250 tūkstančių kartų didesnis, nei tarp Žemės ir Saulės, tad šiuolaikiniams erdvėlaiviams jį įveikti prireiktų dešimčių tūkstantmečių. Visgi yra bent jau teorinis būdas pasiekti šią žvaigždę dar šiame šimtmetyje – pikozondai su lazerinėmis burėmis.

2026 m. gegužė
2026-05-06 13:11
Tyrimas: žmonės pradėjo gerokai mažiau kalbėtis tarpusavyje
2026-05-06 11:51
Lietuvos mokslinių tyrimų duomenims – daugiau matomumo, sąveikumo ir koordinavimo
2026-05-01 20:52
Marso magnetinės uodegos plazdėjimas
2026 m. balandis
2026-04-30 17:19
Dirbtinis intelektas užplūdo internetą: 35 % pastaraisiais metais atsiradusių svetainių sukurta neuroninių tinklų
2026-04-30 07:33
Kaip šalti protuberantai išgyvena karštame vainike
2026-04-29 14:58
Asteroidų medžiotojo dr. Kazimiero Černio vardu pavadintas asteroidas
2026-04-29 11:37
Regolitas kaip statybinė medžiaga
2026-04-28 08:22
Nauja virtuali dulkėta Visata
2026-04-27 17:07
KTU mokslininkams įteiktos prestižinės Lietuvos mokslų akademijos premijos
2026-04-27 08:26
Juodoji skylė atsirado anksčiau už savo galaktiką
2026-04-26 09:16
Tvirčiausias pirmųjų žvaigždžių signalas
2026-04-24 17:30
Sudraskytos žvaigždės likučių judėjimas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama