Žemės atmosferoje esantis anglies dvideginis tirpsta vandenyje ir formuoja įvairius karbonatinius mineralus, taip pat patenka į gyvus organizmus. Vėliau organizmai miršta ir sutrūnija, uolienos susitrina, ir anglies dvideginis vėl patenka į atmosferą. Šie virsmai sudaro vadinamąjį anglies apykaitos ratą. Dabar mokslininkai pateikė įrodymų, jog panašus ciklas vyko ir Marse.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Tokią išvadą jie padarė nagrinėdami daugiau nei dešimtmečio „Curiosity“ marsaeigio stebėjimų duomenis. Per šį laikotarpį jis aplankė Gale kraterio ir Sharp kalno regionus, kurių aukštis aprėpia 89 metrus. Šiuose sluoksniuose tyrejai aptiko daug mineralo siderito, kurio sudėtyje gausu geležies bei anglies dvideginio. Didžiausi jo telkiniai aptikti ten pat, kur ir įvairios vandenyje tirpios druskos. Taigi tikėtina, kad sideritas formavosi ten, kur garavo anglies dvideginio prisisotinęs vanduo. Taip pat kai kur aptikta geležies oksihidroksido – šis junginys formuojasi, kai vandens skalaujamas sideritas ima tirpti ir išskiria anglies dvideginį į atmosferą. Taigi bent jau praeityje Marse vyko reguliari anglies apykaita tarp atmosferos, vandens ir paviršiaus.
Remdamiesi nuotraukomis, darytomis iš orbitos, tyrėjai įvertino, kad iš viso siderito klodai visame Marse galėjo sukaupti tiek anglies dvideginio, kad atmosferos slėgį sumažino nuo 2,6 iki 36 milibarų. Šiandieninis Marso atmosferos slėgis yra apie šešis milibarus, ją sudaro daugiausiai anglies dvideginis. Taigi siderito kloduose galimai užrakinta gerokai daugiau anglies dvideginio, nei jo dabar yra atmosferoje. Tai – dar vienas įrodymas, kad praeityje Marso atmosfera buvo daug tankesnė, nei dabar. Ji galėjo sukelti stiprų šiltnamio efektą – tai paaiškina ir skysto vandens egzistavimą Marse, ir padaro praeities Marso paviršių daug palankesnį gyvybei.
