Tolimoje praeityje Marse buvo skysto vandens ir greičiausiai egzistavo sąlygos, tinkamos gyvybei susiformuoti. Ar ji ir atsirado, nežinome, tačiau nauji atradimai rodo, kad bent jau prebiotiniai procesai ten buvo pažengę gana toli: Marse atrastos ypatingai didelės organinės molekulės.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Analizuodami „Curiosity“ marsaeigio dar 2013 metais surinktą mėginį, tyrėjai jame aptiko dekano, undekano ir dodekano pėdsakų. Šios molekulės turi atitinkamai 10, 11 ir 12 anglies bei 22, 24 ir 26 vandenilio atomus. Dar 2015 metais tiriant šį mėginį buvo aptiktos pirmosios organinės molekulės Marse.
Naujojo tyrimo autoriai sukūrė tyrimo algoritmą, kuris leido aptikti ilgas organines molekules, ir aptiko šiuos pėdsakus. Jų yra nedaug – dešimtys dalelių trilijone – tačiau užtektinai, kad atradimas būtų statistiškai reikšmingas. Labai tikėtina, kad atrastos molekulės susidarė tik paties eksperimento – mėginio kaitinimo – metu. Tačiau tai – tik dar įdomiau, nes labiausiai tikėtinas jų šaltinis yra karboksilinės rūgštys – viena iš riebalinių rūgščių rūšių. Tokį ryšį tyrėjai patvirtino laboratoriniais eksperimentais.
Riebalines rūgštis gyvybė Žemėje naudoja ląstelių membranoms formuoti ir įvairioms kitoms funkcijoms atlikti. Tiesa, karboksilines rūgštis sukurti gali ir nebiologiniai procesai, tačiau jie įprastai formuoja trumpesnes, iki 12 anglies atomų turinčias, molekules. Kuo molekulė ilgesnė, tuo daugiau šansų, kad ją sukūrė gyvybė. Gali būti, kad tame pačiame mėginyje yra ir ilgesnių organinių molekulių, bet turimi prietaisai ir metodai nepajėgūs jų aptikti. Ši išvada tik dar labiau sustiprina argumentus, jog būtina iš Marso pargabenti mėginių tyrimams Žemės laboratorijose, kur juos išnagrinėti bus galima daug išsamiau.
Tyrimo rezultatai publikuojami PNAS.
