Pastumti apvalų akmenį lengviau, nei tokio pat dydžio kubą. Bent jau Žemėje. O štai kosmose – priešingai. Du nauji tyrimai apie DART misijos pasekmes asteroidui Dimorfui atskleidžia platesnes smūgių pasekmes ir suteikia žinių Žemės gynybai nuo pavojingų asteroidų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
DART misija buvo NASA zondas, 2022 m. pabaigoje atsitrenkęs į asteroidą Dimorfą, kuris maždaug 12 valandų trukmės orbita skrieja aplink didesnį Didymą. Smūgis pakeitė Dimorfo orbitą; kada nors toks pakeitimas gali išgelbėti Žemę nuo jai gresiančio pavojingo asteroido smūgio. Pirmajame tyrime nagrinėjamas iš asteroido išmestų dalelių judėjimas ir randamos tūkstančių kilometrų dydžio struktūros. Abu asteroidai yra mažiau nei kilometro dydžio, tačiau jų judėjimas bendra orbita ir menka gravitacija paveikia išmestų dalelių judėjimą Dalelių srautai, užuot driekęsi tiesiai asteroidų orbita, pasirodė esą išlinkę, o jų galai – išsišakoję.
Tyrėjai parodė, kad šios savybės siejasi su asteroidų tarpusavio orbita bei atstumu nuo Saulės. Ateityje, aptikus panašių uodegų prie kitų asteroidų, jų savybes bus galima panaudoti apskaičiuojant dvinario asteroido orbitos parametrus ar tiesiog nustatyti, kad asteroidas yra dvinaris. Apskritai išlenktų bei išsišakojusių uodegų egzistavimas gali būti traktuojamas kaip asteroido pasidalinimo arba neseniai įvykusio stipraus susidūrimo pėdsakas.
Antrame tyrime analizuojama išmestų dalelių fronto forma ir nustatoma, kad jos elipsiškumas kyla dėl paties asteroido elipsiškumo. Kitaip tariant, dalelės buvo išmestos įvairiomis kryptimis, nes visur lėkė daugmaž statmenai asteroido paviršiui. Šis efektas daugiau nei dvigubai sumažino smūgio poveikį, nes išlekiančių dalelių suteikti reaktyviniai postūmiai, nukreipti skirtingomis kryptimis, dalinai panaikino vienas kitą.
Taigi ateityje, planuojant asteroido numušimą, geriau būtų smogti į jį smulkesniais zondais, kurie išmuštų mažesnius kraterius – taip smūgio efektyvumas padidėtų. Taip pat būtų naudinga prieš smogiant į asteroidą padaryti jo nuotraukų iš arti, kad būtų galima parinkti tinkamiausią – plokščiausią – vietą smūgiui. Tokiems bandymams, kaip DART, šios įžvalgos nebūtinai labai svarbios, tačiau kai prireiks realiai ginti Žemę nuo tokio kosminio pavojaus, kiekvienas efektyvumo padidinimo būdas gali tapti kritiškai reikšmingu.
Tyrimų rezultatai publikuojami „Nature Communications“: išmestų dalelių struktūros, pastūmimo efektyvumas.
