NASA zondas „InSight“, keletą metų tyręs Marso drebėjimus, aptiko gausybę virpesių. Kai kuriuos jų sukėlė vėjas, bet juos atskirti palyginus lengva. Drebėjimus, kurie zondą pasiekė per planetos plutą, gali sukelti du reiškiniai: tektoniniai procesai arba meteoroidų smūgiai. Dabar mokslininkai išsiaiškino, kad pastarieji nutinka daug dažniau, nei manyta iki šiol.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tyrėjai pasitelkė mašininio mokymo algoritmus ir išnagrinėjo gausybę Marso paviršiaus nuotraukų, ieškodami šviežių nedidelių kraterių, o tada pabandė susieti juos su „InSight“ užfiksuotais drebėjimais. Naujų kraterių atrado net 123, o 49 iš jų, panašu, sukėlė drebėjimus, kuriuos „InSight“ pajuto. Šiais skaičiais paremtas smūgių į Marsą dažnis yra 1,6-2,5 karto aukštesnis, nei manyta iki šiol – beveik trys keturių metrų ir didesnio skersmens meteoroidai į kvadratinį kilometrą per milijoną metų.
Vienas iš smūgių, 1640 km atstumu nuo „InSight“, nutiko Cerberio griovoje, tektoniškai aktyviame regione. Analizuodami jį tyrėjai nustatė, kad smūgio sukeltos seisminės bangos keliavo ne tik Marso pluta, kaip manyta iki šiol, bet ir mantija. Tai, savo ruožtu, leidžia daryti išvadą, kad nemažai anksčiau identifikuotų Marso drebėjimų nutiko toliau, nei mokslininkai galvojo.
Bendrai paėmus šie rezultatai rodo, kad tektoninių Marso drebėjimų greičiausiai yra mažiau, bet jie pasklidę platesniame paviršiaus regione.
Tyrimo rezultatai publikuojami dviejuose straipsniuose „Geophysical Research Letters“.
