Ketvirtadienį Saulėje įvyko žybsnis, galingesnis už bet kurį šiame aktyvumo cikle ir stipriausias nuo 2017 metų. Žybsnis, klasifikuojamas kaip X9 – tai reiškia, kad jo rentgeno spinduliuotė 1-8 angstremų ruože ties Žemės orbita pasiekė devynių 10000-ųjų vato į kvadratinį metrą intensyvumą – buvo nukreiptas tiesiai į Žemę ir savaitgalį sukėlė pašvaisčių; tiesa, praktiškai vien Šiaurės Amerikoje.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Tokio intensyvumo žybsniai pasitaiko nedažnai: apskritai X klasės, t.y. viršijantys vienos 10000-osios vato į kvadratinį metrą intensyvumą, žybsniai nutinka vidutiniškai dešimt kartų per metus, bet kuo intensyvumas didesnis, tuo žybsniai retesni.
Galingiausias užfiksuotas žybsnis buvo trigubai galingesnis – 2003 metais Saulė paleido X28 klasės žybsnį, tačiau jis pralėkė šalia Žemės, į planetą nepataikęs.
1989 metais X15 klasės žybsnis sugadino elektros tinklus Kvebeke ir pasiuntė šią Kanados provinciją į tamsą.
Galingiausias žinomas Saulės žybsnis, nutikęs dar prieš matavimų rentgeno ruože pradžią, buvo Carringtono įvykis 1859 metais; manoma, kad tai galėjo būti X45 stiprumo pliūpsnis.
Šiuo metu Saulės aktyvumas pasiekęs piką, taigi tokie žybsniai iš principo nestebina; visgi priežasčių nerimauti yra, mat šis aktyvumo ciklas yra stipresnis už praėjusį, o gali viršyti ir dar ankstesnį, vykusį šio amžiaus pradžioje. Taigi ir pavojingų žybsnių šiemet ir kitąmet dar turbūt bus ne vienas. Pasiekę Žemę, jie gali ne tik sukelti pašvaistes, bet ir pakenkti įvairiai elektronikai ir net žmonių sveikatai.
